Austrijos herbas

Informacija
Austrijos herbas

Herbas nuo	1945 m.
Herbo skydas	Raudoname lauke sidabrinė juosta.
Skydininkai	juodas erelis

Austrijos herbas – vienas iš Austrijos valstybės simbolių.

Aprašas

Raudoname lauke sidabrinė juosta.

Skydą ant krūtinės laiko juodas pakeltus sparnus demonstruojantis erelis auksiniais snapu ir kojomis, raudonu liežuviu, kurio galvą puošia auksinė miesto karūna. Dešine koja laiko auksinį pjautuvą, kaire – auksinį kūjį. Ant kojų nutrauktos sidabrinės grandinės.

Simbolika

Raudonos ir baltos spalvos skydas – Austrijos hercogystės, kuri apėmė Žemutinę Austriją ir dalį Aukštutinės Austrijos, simbolis. Pasak legendos šis skydas kilęs iš Trečiojo Kryžiaus žygio metu vykusio Akos apgulties, kurioje dalyvavo hercogas Leopoldas V.
Erelis – Austrijos suverenumas (įvestas 1919 m.).
Miesto karūna – vidutinė klasė (įvesta 1919 m.).
Pjautuvas – žemės ūkis (įvesta 1919 m.).
Kūjis – pramonė (įvesta 1919 m.).
Nutrauktos grandinės – išsilaisvinimas iš nacionalsocialistų diktatūros (įvesta 1945 m.).

Diskusijos apie Austrijos herbą praeityje yra kėlusios įvairių politinių diskusijų. Ypač dažnai kliuvo pjautuvo ir kūjo naudojimas, kadangi sukryžiuoti pjautuvas ir kūjis yra paplitęs komunistų simbolis. Komunistų simbolikoje plačiai naudojamos ir nutrauktos grandinės. Tačiau gyventojų tyrimai parodė, kad Austrijos piliečiams esama Austrijos herbo simbolika yra gerai žinoma.^[1]

Iš vienos pusės herbas yra naujas respublikos simbolis, iš kitos pusės jis gali būti laikomas modifikuota Habsburgų istorinio herbo versija. Dažnai teigiama, kad dabartinis Austrijos herbas primena dvigalvį Habsburgų monarchijos erelį. Pagal šią interpretaciją vienos erelio galvos pašalinimas atspindi Vengrijos – rytinės Habsburgų imperijos dalies praradimą.

1919 m. Įstatymo apie Austrijos respublikos valstybės herbą ir valstybės antspaudą 202-asis priedas aiškiai teigia, kad naujas viengalvis erelis yra ne perdirbtas dvigalvis Habsburgų (simbolis naudotas nuo 1804 m.) ar dar ankstesnis Šventosios Romos imperijos erelis, o „Romos respublikos legionų simbolis“^[2] Tuo tarpu Austriją sudarančios federalinės žemės išlaikė ikirespublikines heraldines tradicijas – daugelis herbų atėję dar iš viduramžių, su erchercogų ir hercogų karūnomis bei riterių šalmais.

Istorija

Anksčiau Austrijos-Vengrijos laikotarpio naudotą herbą su dvigalviu ereliu po I pasaulinio karo pakeitė herbas, kuriame erelis su viena galva. Jo krūtinę papuošė Austrijos kunigaikštystės herbinis skydas. Taip pat papildomai buvo įkomponuoti auksiniai simboliai bokštinė karūna, pjautuvas ir kūjis. Jie simbolizavo buržuazijos, valstiečių ir darbininkų klasių vienybę. Nutraukta grandinė atsirado po II pasaulinio karo kaip išsivadavimo simbolis.

Herbas įteisintas 1919 m. gegužės 8 d. 1934 m. šio herbo buvo atsisakyta, o 1945 m. nedaug pakeistas jis buvo vėl grąžintas.

Herbas taip pat naudojamas ant nacionalinės Austrijos vėliavos.

Nuorodos

↑ Lit.: Diem: Die Symbole Österreichs
↑ Lit.: Diem: Die Entwicklung des österreichischen Bundeswappens, Abschnitt Das Staatswappen der Republik (Deutsch)österreich