Apskritalapė saulašarė
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Drosera rotundifolia |
|---|
 Apskritalapė saulašarė (Drosera rotundifolia) |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Drosera rotundifolia Linnaeus, 1753 |
 Apskritalapės saulašarės paplitimo arelas |
Apskritalapė saulašarė (Drosera rotundifolia) – saulašarinių (Droseraceae) šeimos, saulašarių genties vabzdžiaėdis augalas.
Daugiametis, 10-25 cm aukščio žolinis augalas. Lapai prisiglaudę prie žemės, sutelkti skrotelėje. Lapalakštis apskritas arba ovalinis, jo viršutinė pusė padengta liaukiniais plaukeliais. Žiedstiebiai 1-3, belapiai, ploni. Žiedai maži, sukrauti kekiškame žiedyne, vainiklapiai balti. Vaisius – pailga, lygi dėžutė. Sėklos iki 1,5 mm ilgio, verpstiškos, rudos.
Žydi liepos-rugpjūčio mėn. Sėklos subręsta rugpjūčio – rugsėjo mėn. Dauginasi sėklomis. Auga durpynuose, užpelkėjusiose pievose, kimininėse pelkėse.
Auga neturtingame maisto medžiagomis substrate. Augalas azotinių medžiagų gauna iš įvairių vabzdžių, kuriuos suvirškina. Ant lapo nutūpęs smulkus vabzdys sudirgina liaukingus plaukelius, kurie užsilenkia ir apgaubia vabzdį. Po to liaukutės išskiria į pepsiną panašų fermentą, kuris per vieną ar kelias dienas suvirškina vabzdį. Po to liaukiniai plaukeliai vėl išsitiesia ir laukia naujos aukos.
Paplitusi Šiaurės Europoje, Šiaurės Amerikoje, Japonijoje, sutinkama ir Naujoje Gvinėjoje.
Vaistinė žaliava
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vaistams vartojama visa antžeminė dalis. Ji pjaunama saulašarėms žydint. Žaliavoje yra 4,4 % cukrų, 1,5 % tanino, 5 % mineralinių medžiagų (silicio, geležies, magnio, fosforo, natrio, kalcio, mangano), gleivių, rauginių medžiagų, pigmentų, 0,1-1,0 % naftochinonų, drozerono ir plumbagino, askorbino rūgšties, organinių rūgščių (citrinos, vyno, gintaro, obuolių).
