Alfredo Stroessner

Alfredas Stresneris (isp. Alfredo Stroessner Matiauda, dar užrašomas kaip Strössner arba Strößner, 1912 m. lapkričio 3 d. Enkarnasjone – 2006 m. rugpjūčio 16 d. Brazilijoje) – Paragvajaus generolas ir šalies diktatorius (1954–1989 m.). Jo diktatūra laikoma viena ilgausių XX a., nusileidžianti tik Fideliui Kastro.

Alfredo Stresnerio tėvas buvo vokiečių imigrantas Hugo Strößner iš Hofo (Bavarija), o motina Heriberta Matiauda – vietinė paragvajietė, augusi pasiturinčioje šeimoje. Alfredo 1929 m. įstojo į šalies armiją, o 1931 m. tapo leitenantu. Čiako karo metu (1932–1935 m.) buvo įtrauktas į artilerijos kadetus, kovojo Bokerono mūšyje. Po karo gavo brigadininko laipsnį, o 1948 m. tapo jauniausiu Pietų Amerikoje generolu.

Stresneris priešinosi prezidento Federico Chávez planams apginkluoti nacionalinę policiją ir 1954 m. gegužės 4 d. suorganizavo valstybės perversmą. Po jo kelis mėnesius valdė laikinasis prezidentas Tomás Romero Pereira, o rugpjūčio 15 d. Stresneris paskirtas šalies vadovu. Oficialiai perrinktas 8 kartus – 1958, 1963, 1968, 1973, 1978, 1983 ir 1988 m. Alfredas Stresneris valdė Paragvajų 35 metus.

Netrukus po valdžios paėmimo naujasis prezidentas paskelbė nepaprastąją padėtį ir suspendavo konstitucines laisves. Ši padėtis būdavo atnaujinama kas 90 dienų iki pat jo valdymo pabaigos, išskyrus rinkimų laikotarpius. Prezidentas tokius savo veiksmus motyvavo komunizmo grėsme.

Kaip Colorado partijos lyderis Alfredas Stresneris valdė visą šalies politinį gyvenimą. Nors po 1962 m. leista kitų partijų veikla (nuo 1942 m. visos partijos išskyrus Colorado buvo uždraustos), šalis išliko vienpartine valstybe, su visišku Colorado dominavimu. Rinkimai buvo klastojami, o opozicija persekiojama.

Kadangi Stesnerio režimas buvo itin antikomunistinis, Paragvajus tapo JAV partneriu nepaisant žmogaus teisių pažeidimų vykdytų šalyje. Stresnerio režimas kaltinamas žudynėmis, žmonių grobimu, indėnų genocidu, didele korupcija. Tą patvirtino 1992 m. Lambarėje rasti Teroro archyvai. Stresneris rėmė JAV invaziją į Dominikos Respubliką ir dalyvavymą Vietnamo kare. Tvirti JAV ir Paragvajaus santykiai teisėsi kol JAV prezidentu tapo Jimmy Carter, kurio administracija kritikavo Stresnerį dėl žmogaus teisių pažeidimų. Valdant Reiganui Paragvajus taip pat buvo boikotuojamas^[1]. Paragvajuje neveikė nei viena komunistinės šalies, išskyrus Jugoslavijos, ambasada.

Stresneris savo valdymo laikotarpiu lankėsi Japonijoje pas imperatorių Hirohito, JAV – pas prezidentą Lyndon B. Johnson, Prancūzijoje pas prezidentą Charles de Gaulle, taip pat Vakarų Vokietijoje, PAR.

Prezidentas taip pat konfrontavo su katalikų bažnyčia – 1972 m. policijai nusiaubus Asunsjono universitetą arkivyskupas Ismael Rolón Silvero ekskomunikavo vidaus reikalų ministrą ir policijos vadą bei kaip protesto ženklą uždraudė šventas mišias. 1988 m. Paragvajų aplankė popiežius Jonas Paulius II, bet tuomet Stresnerio diktatūra jau buvo nusilpusi^[2].

Valdant prezidentui Stresneriui šalis išgyveno ekonominį pakilimą, kas leido režimui išlaikyti valdančią padėtį. Buvo pastatyta didžiausia pasaulyje Itaipu hidroelektrinė, o vėliau ir Jasiretos hidroelektrinė. Dėl jų daugiau nei 80 tūkst. paragvajiečių buvo priversti išsikraustyti iš savo namų. Aštuntajame dešimtmetyje šalies ekonominis augimas buvo didžiausias Lotynų Amerikoje. Klsetėjo kontrabanda ir korupcija^[3]. Prezidentas didelę biudžeto dalį skyrė diktatūros išlaikymui: 1963 m. 33 % biudžeto teko armijai ir policijai, 15 % švietimui ir 2 % viešajai veiklai^[4]. Buvo sutvarkytas kelių tinklas, kariškiams suteiktos lengvatinės žemės įsigijimo sąlygos.

1989 m. vasario 3 d., praėjus vos keliems mėnesiams nuo perrinkimo devintai kadencijai, Alfredas Stresneris buvo pašalintas iš valdžios po valstybės perversmo. Jį įvykdė ilgametis prezidento draugas generolas Andrés Rodríguez. Po perversmo Stresneris pasitraukė į Braziliją, kur ir pragyveno visus likusius gyvenimo metus. Vėliau tikėjosi grįžti į tėvynę, tačiau dėl arešto pavojaus savo planų atsisakė. Senatvėje sirgo pneumonija, mirė nuo insulto.

Paragvajuje Stresnerio režimas vertinamas nevienareikšmiškai: vieni kaltina prezidentą už žmonių teisių pažeidimus, antidemokratinį valdymą ir aukštą korupciją, tuo tarpu jo šalininkai pažymi šalies ekonominę gerovę jo valdymo metu.

Vikiteka: Alfredo Stroessner – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• The Guardian straipsnis Archyvuota kopija 2008-09-17 iš Wayback Machine projekto.