Anthony van Dyck
Antonis van Deikas | |
---|---|
Antonio van Deiko „Autoportretas“ (1621, Senoji pinakoteka, Miunchenas) | |
Gimė | 1599 m. kovo 22 d. Antverpenas, Ispanijos Nyderlandai |
Mirė | 1641 m. gruodžio 9 d. (42 metai) Londonas, Anglija |
Veikla | tapytojas |
Vikiteka | Anthony van Dyck |
Antonis van Deikas (ol. Anthony van Dyck, orig. Antoon Van Dyck, 1599 m. kovo 22 – 1641 m. gruodžio 9 d.) – XVII a. baroko flamandų tapytojas, grafikas. Vienas geriausiai žinomų Europos dailės portretistų ir koloristų. Tarp žinomiausių jo darbų yra Anglijos karaliaus Karolio I ir jo aplinkos didikų portretai.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Antonis van Deikas gimė 1599 m. kovo 22 d. Antverpene. Jo tėvas buvo pasiturintis šilko pirklys, motina − aukštai vertinta meninė siuvinėtoja. Motina mirė po 8 metų. 1609 m. Van Deikas minimas besimokantis dailininko Hendrik van Balen dirbtuvėse. Van Balen savo ruožtu buvo mokęsis pas Rubenso mokytoją Adam van Oort. Piteris Paulius Rubensas tuo metu grįžo iš Italijos į Antverpeną ir pradėjo tarnauti erchercogui Albertui VII ir infantai Izabelei Klarai Eugenijai − Ispanijos vietininkams Pietų Nyderlanduose. Rubenso dailė sukėlė sensaciją Antverpeno dailininkų tarpe. Pagal legendą, kiti dailininkai, ypač jaunieji, veržėsi pas Rubensą pamatyti jo dailės metodus. Susigrūdimo ties vienu Rubenso paveikslu metu vienas dailininkas pargriuvo prie drobės ir ją pažeidė. Dailininkai greitai nusprendė pažeistą vietą pertapyti ir tai padarė Van Deikas. Kitą rytą atėjęs Rubensas pamatė šią vietą ir pavadino fragmentą prasčiausiu savo darbu vakarykštę dieną. Atidžiau pažiūrėjęs pamatė, kad dalis drobės yra pertapyta. Visgi Rubensas nusprendė tos vietos nebetaisyti.
1613 m. datuojamas pirmas Van Deiko išlikęs darbas − portretas. Pirmaisiais karjeros metais Van Deikas sekė Rubensu ir imitavo jo manierą. 1615 m. jis pradėjo savarankiško dailininko karjerą ir atidarė savas dirbtuves kartu su dar jaunesniu Janu Breigeliu Jaunesniuoju. 1618 m. Van Deikas įstojo į Antverpeno Šv. Luko dailininkų gildiją. Tikriausiai tuo metu Van Deikas pradėjo darbuotis Rubenso dirbtuvėse. Abiejų dailininkų santykiai nežinomi. Tradiciškai manoma, kad Van Deikas buvo Rubenso mokiniu, kita versija − bendradarbiavo su Rubensu kaip savarankiškas dailininkas. 1620 m. minimas jėzuitų 39 paveikslų užsakymas Rubensui, tarp kurių atlikėjų minimas Van Deikas. 1620 m. Van Deikas gavo užsakymą iš Anglijos karaliaus Jokūbo I ir dirbo Londone. Tikriausiai su Rubenso rekomendacija Van Deikas susitiko su Thomas Howard, Arundelo erlu, kurio portretą nutapė. Anglijoje Van Deikas tikriausiai susipažino su vietos didikų kolekcionuotais italų dailininkų darbais ir buvo pastūmėtas vykti, kaip Hendrik van Balen ir Rubensas, tobulintis į Italiją.
1621 m. rudenį Van Deikas išvyko į Genują su Rubenso rekomendaciniais laiškais (Rubensas pats dirbo Genujoje prieš 14 metų). Genujoje daug vietinių aristokratų užsakinėjo Van Deikui portretus. Van Deikas keliavo po Italiją. Pabuvojo Romoje, Venecijoje, Padujoje, Mantujoje, Milane, Turine. 1624 m. pabuvojo Palerme, kur nutapė Sicilijos vicekaraliaus princo Antonio Emanuelio Filiberto Savojiečio portretą ir religinį „Rožinio Madonos“ paveikslą (Šv. Dominyko rožinio oratorija, Palermas). Mokėsi iš italų dailininkų darbų. Rubenso įtaką Van Deikui Italijoje persvėrė vietos meistrų kūrybos įtakos, visų pirma Ticiano. Van Deikui padarė įtakos Venecijos ir Bolonijos dailės mokyklų atstovai. Italų aristokratų portretai, daugiausia viso ūgio, rodo susiformavusi Van Deiko individualų stilių. Šiam laikotarpiui priklauso pirmieji jo raitų aristokratų portretai. Italijoje Van Deikas kūrė piešinius ir eskizus su intencija juos išspausdinti. Manoma, kad apie 15 tokių eskizų Van Deikas pats graviravo. Van Deiko graviūrų serija „Iconography“ buvo publikuota 1645–46 m. 1622 m. mirė Van Deiko tėvas.
1627 m. Van Deikas grįžo į Antverpeną jau žymiu ir pripažintu dailininku. Sulaukė daugybės portretų ir religinių paveikslų užsakymų. Pagal jo paveikslus graviūras kūrė Rubenso dirbtuvės. 1630 m. jis buvo priimtas regentės Izabelės Klaros Eugenijos oficialiu dvaro dailininku. 1631 m. nutapė Prancūzijos karalienės Marijos de Mediči portretą. 1632 m. dailininkas trumpai lankėsi Olandijoje. 1632 m. persikraustė į Londoną, kur tapo oficialiu Anglijos karaliaus Karolio I dvaro tapytoju. Anglijoje Van Deikas susilaukė didelės sėkmės. Nutapė daug Anglijos aristokratijos portretų. Anglijoje Van Deikas kūrė beveik vien tik portretus. Aukščiausia menine verte pasižymi ankstyvieji jo darbai Anglijoje, iš kurių žinomiausias yra karaliaus Karolio I su medžioklės kostiumu, šalia žirgo, portretas (1635, Luvras). Iš viso Van Deikas nutapė ne mažiau 37 karaliaus ir 35 karalienės Henrietos Marijos portretų. Vėlesnieji portretai varijuoja savo kokybe. Daugelį jų padėjo atlikti dirbtuvių pameistriai. Londone Karolis I skyrė pastovų £200 išlaikymą dailininkui kasmet, pakėlė į riterius (suteikė „sero“ titulą, 1632 m.). 1638 m. Van Deikas vedė iš kilmingųjų kilusią Mary Ruthven, karalienės freiliną, su kuria 1641 m. susilaukė dukters Justina. Van Deikas turėjo nesantuokinę dukterį vardu Maria Theresa.
1640 m. Van Deikas lankėsi Antverpene, matyt, tikėdamasis pakeisti tuo metu mirusį Rubensą. Po to keliavo į Paryžių ieškodamas užsakymų Luvre. Po to dar kartą į Paryžių iš Londono. Grįžo apsirgęs. Antonis van Deikas mirė 1641 m. gruodžio 9 d. Buvo palaidotas prestižinėje Anglijos vietoje − Šv. Pauliaus katedroje („senojoje“) Londone, tačiau jo kapas pražuvo kartu su katedra 1666 m. didžiojo Londono gaisro metu. Antonis van Deikas, kartu su Rubensu, laikomas reikšmingiausiu XVII a. Flandrijos dailininku. Anglijoje jis laikomas angliško portreto žanro pradininku. Jo įtaką Anglijos portretistams pasireiškė 150 metų po Van Deiko mirties. Tačiau jokių reikšmingų ryšių su Anglijos dailininkais Van Deikas neturėjo. Jo dirbtuvėse Londone darbavosi pasikviesti flamandų dailininkai iš Antverpeno. Van Deiko karaliaus Karolio I portretai šlovino dieviškąja savo galios kilme įtikėjusį monarchą, iš dalies atliepė Ticiano tapytus imperatoriaus Karolio V portretus.
Darbų galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Portretai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
„Thomas Howard, antrasis Arundelo erlas“ (1620–21, J. Paul Getty muziejus, Los Andželas)
-
„Genujietis vyras“ (apie 1621, Berlyno paveikslų galerija)
-
„Princas Antonis Emanuelis Filibertas Savojietis“ (apie 1624, Dalvičo paveikslų galerija, Londonas)
-
„Karolis I su M. de St Antoine“ (apie 1633, Karališkoji kolekcija)
-
„Karalienė Henrieta Marija“ (apie 1632–35, Nacionalinė portretų galerija, Londonas)
-
„Lordai Džonas ir Bernardas Stiuartai“ (apie 1638, Nacionalinė Londono galerija)
-
„Filadelfija ir Elizabet Varton“ (apie 1640, Ermitažas, Sankt Peterburgas
Kiti paveikslai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
„Šv. Jeronimas“ (1618–20, Boijmans Van Beuningen muziejus, Roterdamas)
-
„Vertumnas ir Pomona“ (1625, Strada Nuova muziejai, Genuja)
-
„Samsonas ir Dalila“ (1628–30, Meno istorijos muziejus, Viena)
-
„Palaimintojo Hermano Juozapo vizija“ (1629–30, Meno istorijos muziejus, Viena)