Chevsurai

Chevsurai – ypatinga etninė gruzinų grupė, gyvenanti Chevsuretijoje.

Antropologiškai chevsurai aukštesni nei vidutinio ūgio, mezocefalai, akys mėlynos, kartais – pilkai žalios, plaukai šviesiai rusvi.

Viduramžiais Gruzijos karalystė nesugebėjo visiškai užvaldyti Pchovijos, kurioje gyveno chevsurų protėviai, ir įvesti savos feodalinės valdymo sistemos, jie ir toliau gyveno savo tradicinėse bendruomenėse pagal senuosius papročius. Krikščionybę jie priėmė kelis šimtus metų vėliau negu likę gruzinai. Chevsurų žemėse nebuvo tipiškų feodalinių santykių, chevsurai buvo tiesiogiai pavaldūs Gruzijos karaliui. Jie gynė Gruzijos sienas ir siuntė karių karaliaus gvardijai.
Chevsurų kovinės treniruotės sistemos likučiai išlikę kaip karių šokis Chevsuruli.

Chevsurų religija – Gruzijos stačiatikybės ir ikikrikščioniškų kultų mišinys. Jie garbina šventas vietas, kurios vadinamos džvari 'kryžius', chati 'atvaizdas, ikona' ir salocavi 'šventovė'. Tai buvo ne tik religinių apeigų vietos, bet ir vietos, kur tenykščiai gyventojai aptarinėdavo tokius reikalus, kaip puolimų rengimas, taikos sudarymas ir kt. Net ir sovietmečiu, kai religinės apeigos buvo labai ribojamos, chevsurai kalniečiai rengdavo maldininkų keliones per tas vietas.

Didelė chevsurų papročių įvairovė. Tarmė labai artima viduramžių gruzinų kalbai. XX a. pradžioje tebegyvavo kraujo keršto tradicija. Chevsurai garsėja savo viduramžiškomis baladėmis ir liaudies muzika.
Chevsurų čochos (čerkesės) skiriasi nuo kitų gruzinų, jos labiau išpuoštos kryžiaus ornamentais, trumpesnės.

Chevsurų senajai architektūrai būdingas tvirtovių stilius. Kalnuose stūkso daug bokštų, iš kurių stebėdavo priešus. Chevsurai nuolat kariavo su Šiaurės Kaukazo tautomis – čečėnais, dagestaniečiais, kistinais. Šiaurės Kaukazo tautos tradiciškai puldinėjo ir plėšė gruzinus kalniečius.

XIX a. pabaigoje chevsurai tebeturėjo nemažai savotiškų papročių. Pvz.:

• Moteris prieš pat gimdymą uždarydavo atkampioje trobelėje, apie kurią vaikščiodavo vyras kas kiek laiko šaudydamas į orą. Po gimdymo moteris dar mėnesį gyvendavo toje trobelėje, kur jai atnešdavo maisto. Vėliau moterį išleisdavo, o trobelę sudegindavo.
• sc’orproba ritualas. Dar nesusituokusi pora galėdavo naktį miegoti kartu, bet tarp jų paguldydavo kardą. Lytinis aktas būdavo draudžiamas, ir vyrą, pažeidusį šį draudimą, bausdavo mirtimi.

Rusų etnografas Arnoldas Zisermanas (Арнольд Зиссерман), 1842–1867 m. gyvenęs Kaukaze, iškėlė hipotezę, kad chevsurai yra Europos kryžiuočių, apsigyvenusių Gruzijoje ir sugruzinėjusių, palikuonys. Kad XII–XIII a. egzistavo kryžiuočių ir gruzinų ryšiai, manoma, jog liudija kai kurie chevsurų kultūros bruožai^[1] – grandinės palaidinės (kurias chevsurai dėvėjo net iki XX a. pradžios), tiesūs kalavijai, kryžiais papuoštos vėliavos ir drabužiai, be to, kad chevsurai nuolat buvo Gruzijos karalių armijos kariai. Ši hipotezė neturi įrodymų.

• 
  Chevsurai tradiciniais kostiumais ir šarvais (1910 m.)
• 
  Chevsurė tradiciniu kostiumu (1881 m.)
• 
  Šatilio kaimo įtvirtinimai
• 
  Šatilio chevsurai

• Chevsurai (Хевсуры) (rusų k.)

Vikiteka: Chevsurai – vaizdinė ir garsinė medžiaga