1813 m.
Išvaizda
Metai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Dešimtmečiai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Šimtmečiai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
2 tūkstantmetis
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1813 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sausio 6 d. – caras Aleksandras I Vilniuje pasirašė manifestą apie pergalingą karo su Napoleonu pabaigą. Lietuvos bajorams, bendradarbiavusiems su prancūzais, paskelbta amnestija;
- Sausio 8 d. – rusų armijos vadas Michailas Kutuzovas, paskelbęs Tėvynės karo pabaigą, išvyko iš Vilniaus.
Gimtadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lapkričio 30 d. – Rudolfas Andrius Cipelis, vertėjas, leksikografas (m. 1894 m.).
- Gruodžio 15 d. – Liudvikas Adomas Jucevičius, žemaičių lietuviškojo sąjūdžio dalyvis, literatas ir kraštotyrininkas, aprašęs žemaičių krašto gyvenimą, papročius, pirmasis papasakojęs legendą apie Jūratę ir Kastytį (m. 1846 m.).
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vasario 15 d. – Juozapas Mikalojus Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (g. 1736 m.).
- Lapkričio 11 d. – Dominykas Jeronimas Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas. Paskutinis Nesvyžiaus šakos Radvila (g. 1786 m.).
Nedatuota
- Domininkas Tiškevičius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (g. 1756 m.).
Pasaulyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Gruodžio 11 d. – Ferdinandas VII (1784 m., Madridas, Ispanija - 1833 m., Madridas, Ispanija), tapo Ispanijos karaliumi, valdė iki 1833 m. rugsėjo 29 d.
Gimtadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sausio 4 d. – Izaokas Pitmanas, britų išradėjas, išradęs stenografiją[1] (m. 1897 m.).
- Kovo 19 d. – Deividas Livingstonas, britų misionierius ir Afrikos geografijos tyrinėtojas (m. 1873 m.).
- Gegužės 5 d. – Søren Aabye Kierkegaard, danų filosofas ir teologas, egzistencializmo pradininkas (m. 1855 m.).
- Gegužės 22 d. – Richard Wagner, garsus vokiečių kompozitorius, muzikos teoretikas ir eseistas. Vienas didžiausių vokiečių romantinės operos kūrėjų (m. 1883 m.).
- Rugpjūčio 5 d. – Ivar Aasen, Norvegijos kalbininkas, poetas, filosofas (m. 1896 m.).
- Spalio 10 d. – Džiuzepė Verdis, žymus italų kompozitorius, daugiausia rašęs operas (m. 1901 m.).
- Spalio 23 d. – Liudvigas Leichhardtas, vokiečių tyrinėtojas, gamtininkas (m. 1848 m.).
Nedatuota
- Adolfas Žoanas, prancūzų keliautojas ir geografas, įkūręs pirmąją prancūziškų turizmo vadovų kolekciją (m. 1881 m.).
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Balandžio 28 d. – Michailas Ilarionovičius Kutuzovas, rusų karvedys, karinis strategas, generolas feldmaršalas (1812 m.), Smolensko kunigaikštis (1812 m.). 1812 m. karo didvyris, išgarsėjęs tuo, kad apgynė Rusiją nuo Napoleono kariuomenės bei privertė jį gėdingai trauktis (g. 1745 m.).
- Spalio 5 d. – Tekumzė, šonių genties vadas, visą gyvenimą kovojęs už indėnų žemių išsaugojimą ir genčių vienybę. Žlugus jo bene didžiausiam visų laikų Šiaurės Amerikos bendram įvairių indėnų genčių sukilimui prieš Jungtines Valstijas, Tekumzė tęsė kovą prieš amerikiečius anglų pusėje ir žuvo 1813-ųjų mūšyje (g. 1768 m.).
- Gruodžio 24 d. – Imperatorius Go-Sakuramachi, 117-asis Japonijos imperatorius pagal tradicinę paveldėjimo tvarką
(g. 1740 m.).