Škotų kalba
Šis straipsnis apie indoeuropiečių kalbų šeimos germanų grupės kalbą, dažnai laikomą anglų kalbos tarme. Apie keltišką kalbą skaitykite straipsnyje Škotų gėlų kalba.
| Škotų kalba Scots leid | |
| Kalbama | Žemutinė Škotija, Šiaurės Airija |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | 1,5 mln. |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | į šimtuką nepatenka |
| Kilmė | Indoeuropiečių kalba Germanų kalbos Vakarų germanų kalbos Salų germanų Anglų-fryzų kalbos Škotų kalba |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba | - |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1 | - |
| ISO 639-2 | sco |
| ISO 639-3 | sco |
| Geografinis paplitimas | |
 Vikipedija Škotų kalba | |
Škotų kalba – kalba, kuria kalba nedidelė dalis gyventojų Škotijoje (1,5 milijono žmonių), Airijoje (maždaug 30 tūkst. žmonių) ir Anglijoje. Kartais vadinama Žemutinės Škotijos škotų kalba, skiriant nuo keltiškos škotų (gėlų) kalbos, kuria kalba kai kurie Aukštutinės Škotijos gyventojai. Skirtingai nuo pirmosios, nors turi daugiau vartotojų, ši kalba Škotijoje neturi oficialaus statuso.
Kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai, iš germanų prokalbės kilusiai vakarų germanų kalbų grupei. Kaip ir anglų kalba, išsivystė XV amžiuje iš vidurinės anglų kalbos. Nuo pastarosios skiriasi daugiausia leksika bei turi išlaikiusi žodžių, kurių nėra anglų kalboje. Turi daugiau skolinių iš keltų kalbų ir mažiau iš prancūzų kalbos. Daug panašumų su Šiaurės Anglijos tarmėmis. Tarp lingvistų nėra vieningos nuomonės, ar tai atskira kalba, ar anglų kalbos tarmė.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
Šis straipsnis apie kalbas yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |