Raigardas (Grajevas)

Kitos reikšmės – Raigardas (reikšmės).

Raigardas lenk. Rajgród
Opartovų dvaras
Raigardas 53°43′49″ š. pl. 22°41′33″ r. ilg. / 53.73028°š. pl. 22.69250°r. ilg. / 53.73028; 22.69250 (Raigardas (Grajevas))
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Palenkės vaivadija
Apskritis	Grajevo apskritis
Valsčius	Raigardo valsčius
Gyventojų (2008)	1 732
Plotas	35,28 km²
Tankumas (2008)	49 žm./km²
Tinklalapis	www.um.rajgrod.pl/
Vikiteka	Raigardas

Raigardas (lenk. Rajgród, bltr. Райгарад, rus. Райгруд) – miestas šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Grajevo apskrityje, Raigardo valsčiuje prie Raigardo ežero ir Jegžnios upelio. Valsčiaus ir Raigardo dekanato centras.^[1] Burmistras Česlovas Karpinskis (lenk. Czesław Karpiński). Raigardas žinomas kaip turistinis centras. Pramonės nedaug, veikia Mėsos perdirbimo kombinatas „Europa“, keletas kepyklų. 1913 m. statyta Šv. Mergelės Marijos gimimo katalikų bažnyčia, dvi medinės koplytėlės, XIX a. amžiuje susiformavusi turgaus aikštė. Šalia miestelio yra keletas gamtos rezervatų. Krašto kelias DK61.

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1569 m. miestas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Viduramžių kronikos mini vietovėje gyvenusius jotvingius, pro šalį ėjusį prekybinį kelią, kuris jungė Gardiną su Rytų Prūsija. Gyvenvietė buvo svarbi strateginė vieta, kurioje stovėjo ir nuolat kryžiuočių puldinėjama pilis. Vietovė buvo vadinama Rai, šį vardą kalbininkai kildina nuo žodžio raistas. Pasak legendos, po vieno kryžiuočių užpuolimo dalis gyventojų pasitraukė į šiaurę ir apsigyveno prie Nemuno (dabartinis Raigardo slėnis prie Druskininkų). Apie 1290 m. vietovę užėmė lietuviai: Ir sužinojo didysis kunigaikštis Norimantas, kad Dainavos Jotvos girioje (na pušči Dajnova Jatvež) gyvena žmonės (mužiki), kurie neturi ant savęs pono. Ir nuvyko pas juos. Ir jie nesipriešindami pasidavė ir nusilenkė. Ir jis paliko jų valdovu, ir atidavė juos valdyti savo broliui Traideniui. Ir didysis kunigaikštis Traidenis surado prie Bebro upės gražų ir gerą kalną, ten pastato miestą ir pavadina jį Raigardu (Rajgorod) ir pasiskelbia didžiuoju Jotvos ir Dainavos (Jatvezskim i Dojnovskim) kunigaikščiu. Ir jam valdant tą sritį buvo didelių kovų su lenkais, rusais ir mozūrais, ir visada laimėdavo. ^[2] Pilis stovėjo ežero pusiasalyje. Sutinkamai su 1422 m. Melno sutartimi Raigardas buvo pripažíntas Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, tarpvalstybinė siena su Kryžiuočių ordinu ėjo per ežero vidurį. Tuo metu Raigardui buvo suteiktos miesto teisės, įkurta Raigardo Šv. Mergelės Marijos Gimimo parapija. Pilį kryžiuočiai sugriovė, miestelis nebeaugo. Buvusią piliavietę, iškilusią net 14 metrų virš ežero paviršiaus, ne kartą tyrė archeologai. Paskutinei 1969 m. ekspedicijai vadovavo Danutė Jaskanis.

Apie 1500 m. miestelis atiteko Mykolui Glinskiui, o vėliau Mikalojui Radvilai II. XVI a. pusiasalio vakarinėje dalyje stovėjo reprezentaciniai rūmai, išsilaikę daugiau kaip šimtą metų. Jie matyt priklausė karalienei Bonai, kuri per teismą daug aplinkinių žemių iš Radvilų atėmė. 1568 m. Raigardui patvirtintos Magdeburgo teisės, buvo suteiktas Raigardo miesto herbas. Nuo 1587 m. minimi miestelio žydai, kurie netoli rūmų griuvėsių pastatė sinagogą. 1794 m. įvyko Raigardo mūšis. 1831 m. gegužės 29 d. prie Raigardo įvyko didelis Raigardo mūšis tarp 1831 m. sukilėlių ir Rusijos caro kariuomenių. 12 tūkstančių sukilėlių, vedami kariuomenės vado Antano Gelgaudo sumušė generolo Fabijono Sackeno vadovaujamus karius. Pastarieji, netekę 800 žuvusių ir 1200 paimtų į nelaisvę, turėjo trauktis į Lietuvą. Miestelėnai aktyviai dalyvavo ir 1863 m. sukilime, po kurio 1870 m. Raigardui miesto teisės buvo atimtos. 1857 m. Raigarde gyveno 1659 žydai, kas sudarė apie 86 % visų gyventojų. XVIII a. įkurtos Raigardo žydų kapinės. Miestelėnai vertėsi žvejyba, taip pat prekyba su kaimyninės Rytų Prūsijos miestais. XIX a. nutiestas Rusijos imperijos žvyruotas vieškelis Sankt Peterburgas – Varšuva ėjo ir per Raigardą. XIX a. pabaigoje miestelio bažnyčioje vikaru tarnavo kun. Adolfas Lapinskas. Pirmojo pasaulinio karo įvykiai, o ypač Antrojo pasaulinio karo metu hitlerininkų įvykdytas holokaustas miestelio žydus visiškai sunaikino.^[3] 1975–1998 m. Raigardas priklausė Lomžos vaivadijai.

• Jonas Puzinas. Sūduvių problema;
• Albertas Vijūkas-Kojalavičius „Lietuvos istorija“ Archyvuota kopija 2009-04-13 iš Wayback Machine projekto.;
• Raigardo internetinis puslapis Archyvuota kopija 2009-10-27 iš Wayback Machine projekto.;
• Miestelio istorija.

• Miesto tinklalapis (lenk.) Archyvuota kopija 2009-09-13 iš Wayback Machine projekto.
• Vaizdas Iš kosmoso
• Padėtis žemėlapyje

Ž • A • R Raigardo valsčiaus gyvenvietės Belda • Biebža • Budai • Bukovas • Ciševas • Čarna Viešas • Danovas • Karčevas • Karvovas • Kolakai • Kosilai • Kosuvka • Kozluvka • Kuligai • Lazažė • Miečė • Ožechuvka • Pienčikovas • Pienčikuvekas • Piklai • Pžeima • Pžestželė • Raigardas • Ribčizna • Ridzevas • Skrodzkiai • Solkai • Stočekas • Tama • Turčinas • Vikovas • Vojdai • Vožnaviešas • Vulka Mala • Vulka Piotrovska