Kepenys: Skirtumas tarp puslapio versijų

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite.

Kepenys (gr. hepar) – stambiausia virškinimo liauka bei didžiausias vidaus organas. Išoriškai susideda iš didžiausios dešiniosios (lobus dexter) kiek mažesnės kairiosios (lobus sinister), uodeginės ir kvadratinės skilčių.

Dešinioji skiltis išsidėsto po diafragmos dešiniuoju kupolu ir neišlenda iš po šonkaulių lanko, kairioji – guli 8-10 cm kairiau stuburo, jos šonkauliai beveik nedengia. Kairiosios skilties apatinis kraštas apčiuopiamas giliai įkvėpus.

Kepenys atlieka labai daug gyvybiškai svarbių funkcijų. Kaip egzogeninė virškinimo liauka gamina tulžį, kurią latakais išskiria į dvylikapirštę žarną; tulžis emulguoja riebalus, suaktyvina fermentą lipazę.

Į kepenis per vartų veną ateina veninis kraujas iš pilvo ertmėje esančių virškinimo organų, pradedant stemplės pilvine dalimi ir baigiant tiesiosios žarnos pradžia. Kepenyse vyksta daug įvairių metabolinių procesų – baltymų, riebalų, angliavandenių ir kitų junginių sintezė arba skaidymas, detoksikacinės reakcijos – neutralizuojami endogeniniai ir egzogeniniai junginiai, pavyzdžiui, sintetinamas galutinis baltymų apykaitos produktas – šlapalas, gaminami kraujo krešumo faktoriai.

Kepenys atlieka ir kraujo telkinio funkciją – taip reguliuojamas cirkuliuojančio kraujo kiekis. Su tulžimi išskiriami hemoglobino apykaitos produktai – tulžies pigmentai. Kepenyse susikaupia tam tikros glikogeno atsargos.

Suaugusio žmogaus kepenys sveria vid. apie 1500–1700 gramų. Vyrų būna apie 200 g sunkesnės negu moterų. Gyvo žmogaus yra dar apie 500–800 g sunkesnės, nes prisipildžiusios kraujo. Vaisiaus ir naujagimio kepenys yra santykinai daug didesnės negu suaugusiojo, nes jose vyksta kraujodara ir užima didesnę dalį pilvo ertmės. Matmenys: didžiausias skersinis matmuo vid. yra apie 22 -24 cm, strėlinis – 12 -15 cm, aukštis – apie 15 – 20 cm.

Kepenys yra pilvo ertmės viršutinėje pusėje, po diafragma, didesnioji jų dalis yra dešinėje pusėje, o maždaug tik apie šeštadalis – į kairę nuo vidurio linijos. Priekinėje pilvo sienoje jos projektuojasi į dešiniąją pašonę, dalis – į pakrūtinio sritį, kairioji dalis – į kairiąją pašonę. Kepenų viršutinė riba priekinėje krūtinės ląstos sienoje projektuojasi apie VI šonkaulį, tačiau kvėpuojant kinta. Kepenų apatinis kraštas ties dešiniąja speneline linija būna sulig šonkaulių lanku. Kepenų fiksacijai didžiausią reikšmę turi pilvo preso ir kitų organų spaudimas, o raiščių reikšmė yra mažesnė.

Sveikos kepenys esti raudonai rudos spalvos, lygiu blizgančiu paviršiumi, o esant riebalinei infiltracijai, gali būti geltonesnės spalvos. Jos yra minkštos, bet nelabai elastingos, audinys yra trapus, todėl galimi plyšimai nuo smūgių, traumų. Aprašant paprastai skiriami du kepenų paviršiai: vidurių, arba visceralinis, paviršius, kuris nukrypęs žemyn ir atgal, ir diafragminis paviršius, kuris atsisukęs į priekį ir į viršų. Priekyje ir šonuose tarp šių paviršių susidaro aštrus apatinis kepenų kraštas, margo inferior.

Apatiniame kepenų paviršiuje yra tulžies pūslė (joje gali susikaupti iki 50-60 ml tulžies sekreto). Tulžis į dvylikapirštę žarną išteka tulžies lataku. Ji reikalinga riebalams virškinti. Per parą kepenys pagamina 500–700 ml tulžies.

Kepenis dengia pilvaplėvė, kuri besijungdama su kaimyniniais organais bei dariniai sudaro keletą raiščių:

• vainikinį kepenų raištį (priekinė jo dalis – diafragminis kepenų raištis, užpakalinė dalis – kepeninis inksto raištis);
  • šonuose vainikinis raištis suformuoja du trikampius raiščius;
  • vainikinio raiščio dariniai taip pat dar suformuoja pjautuvinį kepenų raištį;
• apvalusis kepenų raištis, kurį sudaro užakusi embrioninė bambinė vena.

Smulkiausias kepenų funkcinis vienetas yra skiltelė (lot. lobulus hepatis). Ją sudaro spinduliškai išsidėsčiusios hepatocitų sijos ir per vidurį išilgai einanti centrinė vena. Tarp skiltelių yra tarpskiltelinės venos, tarpskiltelinės arterijos ir tarpskilteliniai tulžies latakėliai. Skiltelėse veninis ir arterinis kraujas maišosi.

2 lentelė „Vidinė kepenų pusė“

Kepenų struktūrinis, morfofunkcinis vienetas yra skiltelė, išskiriamos trys jų rūšys:

• Klasikinė kepenų skiltelė – tai daugiakampė prizmė, kuri histologiniuose skersiniuose pjūviuose yra šešiakampės formos. Jos centre yra centrinė vena, o kampuose išsidėsčiusios triados, kurias sudaro vena, arterija ir tulžies latakėlis. Tokioje skiltelėje kraujas sinusiniais kapiliarais teka iš periferijos į centrą, o tulžis – į periferiją.
• Vartų venos skiltelė – tai kepenų parenchimos dalis apribota trimis centrinėmis venomis. Kraujas joje teka iš centro.
• Kepenų kekė (acinusas) – tai kepenų parenchimos dalis apribota dviejų centrinių venų ir dviejų triadų, arba tarpas tarp dviejų gretimų klasikinių skiltelių. Acinusai yra paprastieji ir sudėtiniai.

Pro juos į kepenis eina vartų vena, kepenų arterija, skylanti čia į kairiąją ir dešinę šakas; pro vartus iš kepenų išeina kairysis ir dešinysis kepenų latakai, kurie tais vartais jungiasi į bendrąjį kepenų lataką. Vartų priekyje susidaro kepenų kvadratinė skiltis, o už vartų uodeginė skiltis.

Jis yra plokštesnis ir nelygus, nukreiptas apačion ir atgal. Jame susidaro dvi strėline kryptimi einančios vagos, kurias ties viduriu sujungia skersinis gilus plyšys – kepenų vartai. Tai susidaro H raidės pavidalo figūra. Kairįjį strėlinį plyšį sudaro priekyje apvaliojo raiščio plyšys, o užpakalinėje dalyje – veninio raiščio plyšys. Pastarajame plyšyje embriono laikotarpiu eina veninis latakas, jungiantis vartų veną su apatine tuščiąja vena, vėliau užankantis ir tampantis veniniu raiščiu. Dešinįjį strėlinį plyšį priekyje sudaro tulžies pūslės duobė, užpakalinėje dalyje – apatinės tuščiosios venos vaga.

Kairiosios skilties užpakalinėje dalyje, prie pat veninio raiščio plyšio užpakalinio galo yra stemplinis įspaudas, toliau jis pereina į beveik visą kairiosios skilties apatinį paviršių užimantį skrandinį į spaudą, kurį liečia skrandžio dugnas ir kūnas. Kvadratinėje skiltyje, į priekį nuo vartų, yra prievarčio įspaudas, dešiniojoje skiltyje, dešiniau nuo vartų – dvylikapirštės žarnos įspaudas. Dešiniosios skilties apatinio paviršiaus priekinę dalį užima gaubtinės žarnos įspaudas, o užpakalinę dalį – inkstinis įspaudas.
Visas kepenis supa skaidulinis dangalas, kuriame daug kolageninių ir elastinių skaidulų. Pro vartus šis dangalas eina į vidų su kraujagyslėmis ir latakais, tačiau, priešingai nei kai kurių kitų gyvūnų, pvz., kiaulės, ryškesnių pertvarų tarp atskirų kepenų dalių – skilčių, segmentų – žmogaus organizme jis nesudaro.

Arteriniu krauju kepenis aprūpina savoji kepenų arterija, išeinanti iš bendrosios kepenų arterijos, pilvinio kamieno šakos. Arterija įeina į kepenis pro vartus, vartuose ar dar prieš juos skyla į dešinę ir kairę šakas, kurios toliau kepenyse šakojasi iki galutinių šakų – tarpskiltelinių arterijų.
Be to, pro vartus eina vartų vena, surenkanti kraują iš pilvo ertmėje esančių virškinimo sistemoje organų ir blužnies, t. y. atneša veninį kraują, kuriame yra žarnyne rezorbuotos įvairios medžiagos. Vartų vena šakojasi lygegriačiai su kepenų arterija, iki tarpskiltelinių venų. Iš tarpskiltelinių arterijų ir venų kraujas patenka į kepenų skilteles, kuriose arterinis kraujas maišosi su veniniu. Skiltelių centre kraujas suteka į skiltelinę centrinę veną, šios jungdamosios galiausiai suformuoja kepenų venas, kuriose apatinės tuščiosios venos vagoje atsiveria tiesiai į šią veną. Kepenis įnervuoja vegetacinis kepeninis rezginys, kurį sudaro klajoklio nervo parasimpatinės ir pilvo rezginio simpatinės skaidulos

• 1.Dalyvauja medžiagų apykaitoje.
• 2.Gamina ir išskiria tulžį.
• 3.Dalyvauja reguliuojant cukraus kiekį kraujyje.
• 4.Kontroliuojant cholesterolio ir kai kurių hormonų bei fermentų kiekį.
• 5.Kaupia D, K, PP ir B grupės vitaminus.
• 6.Detoksikuoja ir išskiria su tulžimi įvairius metabolitus, toksinus, vaistus.
• 7.Atlieka barjerinę ir apsauginę funkciją.
• 8.Reguliuoja cirkuliuojančio kraujo kiekį.
• 9.Gamina vaisiaus kraują.
• 10.Sintetina albuminus, alfa ir beta globulinus.
• 11.Sintetina fibrinogeną, protrombiną ir hepariną.
• 12.Sintetina ir kaupia vitaminą A.
• 13.Kaupia geležį ir vitaminą B12.
• 14.Metabolizuoja hormonus

• Virusinis hepatitas
• Kepenų cirozė
• Kepenų vėžys
• Kepenų suriebėjimas

Dažniausi kepenų pažeidimus sukeliantys faktoriai – virusai, alkoholis, įvairūs toksinai, ilgalaikis kai kurių medikamentų vartojimas, medicininės ir buitinės intervencijos, nesaugūs atsitiktiniai lytiniai santykiai.

• Pageltusi oda ir akys (sergant gelta);
• Nagų išlinkimas, pabalimas;
• Odos patamsėjimas;
• Skysčių kaupimasis kojose arba pilve;
• Veido paraudimas ir kraujagyslių pokyčiai (voratinkliškos kraujosrūvos);
• Lengvai atsirandančios mėlynės ir kraujavimas.

Vikiteka: Kepenys – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• „Žmogaus anatomija“ I dalis, G. Česnys, J. Tutkuvienė, A. Barkus, V. Gedrimas, R. Jankauskas, R. Rizgelienė, J. Žukienė.
• „Sveikas žmogus“ 2006 m. Nr. 9, gyd. Akvilė Norkutė