Guptos
Guptos (Sanskritas गुप्त, Gupta) – Indijos valdovų dinastija, valdžiusi Guptų imperiją 320–540 m.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Guptų valstybės susidarymo centras – Magadhos sritis, dab. Biharo valstijos pietinė dalis. Sostinė Pataliputra, dab. Patna. Dinastijos pradininkas ir Guptų valstybės įkūrėjas Čandragupta I. Jo sūnus Samudragupta ir vaikaitis Čandragupta II nukariavo Šiaurinę Indiją, dalį Vakarų ir Vidurio Indijos.
Valdant Kumaraguptai Guptų valstybę pradėjo puldinėti baltieji hunai heftalitai. VI a. pradžioje hunų valdžioje atsidūrė dab. Pandžabas, Radžastanas bei Kašmyras, jie užėmė beveik visą Guptų valstybės vakarinę dalį. Nuo 511 m. Guptos buvo pavaldūs hunų valdovui Toramanui.[1] Apie 540 m. Guptų valdančioji dinastija žlugo. Bet iš šios dinastijos kilo Indijos matematikas ir astronomas Brahmagupta (589–668 m.) bei visa plejada ligšiolinių mokslininkų, politikų, verslininkų.
Valdant Guptoms sukurti Indijos literatūros šedevrai Mahabharata ir Ramajana. Iš giminės kilo poetas Kalidasas.
Guptos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Čandragupta I – 320-330 m.
- Samudragupta – 330-380 m.
- Čandragupta II – 380-415 m.
- Kumaragupta – 415-455 m.
- Skandagupta – 455-467 m.
- Budhagupta – 467-500 m.
- Baladitja – VI a. pr.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Guptos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 288 psl.