Armėnijos vėliava

Armėnijos vėliava Երագույն

Naudojimas	Nacionalinė vėliava
Santykis	1:2
Priimta	1918 m. gegužės 28 d.
Aprašas	Audeklas iš trijų lygių horizontalių spalvų juostų: viršutinės – raudonos, vidurinės – mėlynos, žemutinės – oranžinės
Sukūrė	Stepan Malkhasyants

Armėnijos vėliava (arm. Երագույն) – vienas oficialių Armėnijos valstybės simbolių. Vėliava – audeklas, susidedantis iš trijų lygių horizontalių spalvų juostų: viršutinės – raudonos, vidurinės – mėlynos, žemutinės – oranžinės. Nėra jokių patikimų šaltinių, aiškinančių spalvų kilmę. Dažniausiai aiškinama, kad raudona spalva reiškia armėnų pralietą kraują ginant savo šalį, mėlyna spalva – dangų, viltį ir nekintamą šalies charakterį, o oranžinė – žmonių drąsą, derlingą Armėnijos žemę ir ją dirbančius žmones.

Istorija

Ališano trispalvė (1885), pločio ir ilgio santykis: 1:2

Armėnijos vėliava 1952-1991, pločio ir ilgio santykis 1:2

Dabartinė Armėnijos trispalvė visiškai nepanaši į senovines Armėnijos vėliavas. Senovinėse vėliavose buvo vaizduojami drakonas, erelis, liūtai, mistiniai dievų sutvėrimai [1] Archyvuota kopija 2005-12-15 iš Wayback Machine projekto.. Jos būdavo rišamos prie stiebo galo ir lydėdavo armijas į mūšius. Armėnijos imperija turėjo daugybę skirtingų vėliavų, reprezentavusių įvairias dinastijas.

Po to, kai Armėniją padalino Persų ir Otomanų imperijos, Armėnijos vėliavos idėja nustojo egzistavusi. Vėliavos klausimas iškilo 1885 metais, kai Paryžiaus Armėnų studentų asociacija norėjo su tautine vėliava prisijungti prie Victor Hugo laidotvių. Jie kreipėsi į armėnų kunigą tėvą Ghevontą Ališaną dėl tikrųjų vėliavos spalvų. Ališano vėliava buvo kaip dabartinė Bulgarijos vėliava, tik apversta. Viršutinė raudona spalva simbolizavo pirmąjį Velykų sekmadienį (vadinamą „raudonuoju“ sekmadieniu), žalia simbolizavo „žaliąjį“ Velykų sekmadienį, o sutartinė balta spalva buvo pasirinkta vėliavos užbaigimui. Prancūzijoje Ališanas sukūrė ir antrąją vėliavą, šiandien vadinamą „nacionalistine Armėnijos vėliava“. Ji taip pat buvo trispalvė, tačiau vertikali, kaip Prancūzijos vėliava. Jos spalvos buvo raudona, žalia ir mėlyna, tačiau jų reikšmės nėra žinomos.

Armėnijai gavus nepriklausomybę nuo Rusijos Imperijos po pastarosios žlugimo, ji prisijungė prie trumpai gyvavusios Užkaukazės Demokratinės Federatyvinės Respublikos su Gruzija ir Azerbaidžanu. Ši sąjunga turėjo trispalvę vėliavą, panašią į Vokietijos vėliavą (juoda, raudona ir auksinė), tačiau spalvos buvo išrikiuotos kitokia tvarka – auksinė, juoda ir raudona. Armėnijai tapus nepriklausoma, 1918 metų balandžio 24 dieną buvo patvirtinta dabartinė Armėnijos vėliava. Nepriklausomos Armėnijos vyriausybė pasirinko paskutinio periodo Rubenido dinastijos spalvas: raudoną, mėlyną ir geltoną. Geltona netrukus buvo pakeista į oranžinę, nes oranžinė spalva su likusiomis spalvomis geriau derėjo.

1921 metais įsiveržus bolševikams Armėnijos valstybė buvo greitai įjungta į Sovietų Sąjungą. Pirmiausia ji buvo vėl sujungta su Gruzija ir Arzerbaidžanu ir pavadinta Užkaukazės SFSR. 1936 metais Užkaukazės SFSR buvo padalinta į tris atskiras respublikas. Pirma sovietinė vėliava kaip atskirai respublikai Armėnijai buvo suteikta 1937 metais. Ji buvo labai panaši į pačios Sovietų Sąjungos vėliavą – raudonos spalvos su viršutiniame kairiajame kampe pavaizduotais kūju ir pjautuvu. Žemiau armėnų raštu buvo parašyta raidės „H-Kh-S-H“.^{[reikalingas šaltinis]} Vakarų armėnų kalba tai reiškė „Hayasdani Khorhurtayin Sovedagan Hanrabedutyun“, išvertus į lietuvių kalbą „Armėnijos Sovietinė Socialistinė Respublika“. 1952 metais buvo įvesta nauja vėliava, sudaryta iš trijų horizontalių juostų (raudonos, mėlynos, raudonos) su kūju ir pjautuvu viršutiniame kairiajame kampe. 1990 metų balandžio 24 dieną vėl buvo priimta 1918 metų Armėnijos trispalvė.