likti

• žr. pagr. f. likti, lieka, liko

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: liekąs, liekantis, liekanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: likęs, likusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: likdavęs, likdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: liksiąs, liksiantis, liksianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: liekamas, liekama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: liktas, likta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: liksimas, liksima.
• taip pat žr. reik. dlv.: liktinas, liktina.
• taip pat žr. pdlv.: liekant, likus, likdavus, liksiant.
• taip pat žr. psdlv.: likdamas, likdama.
• taip pat žr. bdn.: likte, liktinai.
• Skiemenys: lik-ti

likti

1. būti ir toliau toje pat vietoje, neišvykti
   • Visi išėjo, aš vienas namie likau.
2. išsilaikyti nesuvartotam
   • Ar pieno dar liko?
3. išsilaikyti nenukentėjusiam, neišnykti, nežūti
   • Po kovos jis gyvas liko.
4. būti ir toliau tokiam pat
   • Grindys liko neplautos.
5. patekti į kokią būklę
   • Liko be pinigų.
6. (nevart.) nesuskubti eiti su kitais, atsidurti užpakalyje kitų (dažniau naudojamos sangrąžinės formos - pasilikti, atsilikti)
   • Vaikas pavargo ir ėmė likti.
7. tapti, pasidaryti
   • Daug negalvok liks galva kaip arklio.
8. tekti, reikėti ką daryti
   • Jam liko, tik sutikti su visų nuomone.
9. būti dar nesuėjus, nesukakus
   • Tik savaitė liko iki švenčių.
10. iš anksto nuskirti, lemti
    • Liko žmogui vieną kartą mirti.

• žr. pagr. f. vyr. g. liktas, mot. g. likta.

likti

1. tas, kurį liko

<= likti, lieka, liko