įsinervinti

• žr. pagr. f. įsinervinti, įsinervina, įsinervino

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: įsinervinąs, įsinervinantis, įsinervinanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: įsinervinęs, įsinervinusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: įsinervindavęs, įsinervindavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: įsinervinsiąs, įsinervinsiantis, įsinervinsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: įsinervinamas, įsinervinama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: įsinervintas, įsinervinta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: įsinervinsimas, įsinervinsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: įsinervintinas, įsinervintina.
• taip pat žr. pdlv.: įsinervinant, įsinervinus, įsinervindavus, įsinervinsiant.
• taip pat žr. psdlv.: įsinervindamas, įsinervindama.
• taip pat žr. bdn.: įsinervinte, įsinervintinai.
• Skiemenys: į-si-ner-vin-ti

įsinervinti

1. įpykinti, įerzinti:
   • Dažnai matai jį įsinervinusį, įpykusį dėl kitų apsileidimo.

<= į- + sangrž. si- + nervinti, nervina, nervino

• žr. pagr. f. vyr. g. įsinervintas, mot. g. įsinervinta.
• Skiemenys: į-si-ner-vin-ti

įsinervinti

1. tas, kurį įsinervino

<= įsinervinti, įsinervina, įsinervino <= į- + sangrž. si- + nervinti, nervina, nervino