Šovė urvas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
S Atšauktas naudotojo 84.15.177.248 (Aptarimas) darytas keitimas 6036281 Žyma: Anuliuoti |
||
(nerodoma 12 tarpinių versijų, sukurtų 6 naudotojų) | |||
Eilutė 9:
|Year = 2014|38 sesija
|Link =
| locmap =Prancūzija
|PL=44|PM=23|PS=17|NS=N|IL=4|IM=24|IS=58|ES=E
| vikiteka = Category:Chauvet Cave
}}
'''Šovė urvas''' ({{fr|Grotte Chauvet-Pont d’Arc}})
Urvas yra 800 metrų ilgio bei turi kelis atsišakojimus. Kai kurios ertmės siekia 18 metrų aukštį. Landa, vedanti į urvą, esantį maždaug 25 metrų gylyje, buvo užversta [[Akmenų griūtis|akmenų griūties]] prieš maždaug 23 tūkst. metų, todėl jame [[priešistorinis menas]] gerai išsilaikė.
▲'''Šovė urvas''' ({{fr|Grotte Chauvet-Pont d’Arc}}) – [[urvas]] su vėlyvojo [[paleolitas|paleolito]] piešiniais, esantis [[Ardešas|Ardešo]] deparatamente, Pietų [[Prancūzija|Prancūzijoje]].
Daugelis piešinių buvo nupiešti pirmojo periodo laikotarpyje tarp
▲Urvas yra 800 metrų ilgio bei turi kelis atsišakojimus. Kai kurios ertmės siekia 18 metrų aukštį. Landa, vedanti į urvą, esantį maždaug 25 metrų gylyje, buvo užversta [[Akmenų griūtis|akmenų griūties]] prieš maždaug 23 tūkst. metų, todėl jame [[priešistorinis menas]] gerai išsilaikė.
Urve yra per tūkstantis piešinių, užimančių per 8,5 tūkst. m². Mokslininkai spėja, kad jie buvo sukurti prieš maždaug 36 tūkst. metų, pirmosios žmonių kultūros ([[
▲Daugelis piešinių buvo nupiešti pirmojo periodo laikotarpyje tarp 30-32 tūkst. metų prieš musų erą, tačiau randama ir vėliau užklydusių žmonių pėdsakų. Jie tarp 25-27 tūkst. metų prieš mūsų erą paliko deglų žymes ir medžio anglis ant žemės.
Tarp tame urve esančių piešinių esama žmogaus rankų ir [[Priešistorinis žinduolis|priešistorinių žinduolių]] atvaizdų, tokių kaip [[mamutas|mamutų]], [[urvinis liūtas|urvinių liūtų]], [[pantera|panterų]], [[gauruotasis raganosis|
▲Urve yra per tūkstantis piešinių, užimančių per 8,5 tūkst. m². Mokslininkai spėja, kad jie buvo sukurti prieš maždaug 36 tūkst. metų, pirmosios žmonių kultūros ([[Orinjako kultūra]]) [[Europa|Europoje]]. Mokslininkų nuomone, urvas buvo [[šamanizmas|šamanų]] [[šventvietė]], kurioje buvo atliekamos [[Ritualas|ritualinės]] praktikos.
Urvas buvo atrastas trijų prancūzų [[speleologija|speleologų]] [[1994
▲Tarp tame urve esančių piešinių esama žmogaus rankų ir [[Priešistorinis žinduolis|priešistorinių žinduolių]] atvaizdų, tokių kaip [[mamutas|mamutų]], [[urvinis liūtas|urvinių liūtų]], [[pantera|panterų]], [[gauruotasis raganosis|gauruotų raganosių]], [[tarpanas|tarpanų]], [[Šiaurinis elnias|šiaurinių elnių]], [[Megaceras|megacerų]], [[avijautis|avijaučių]], [[stumbras|stumbrų]], [[urvinis lokys|urvinių lokių]] ir [[tauras|taurų]]. Urve taip pat rasta jų liekanų ir pėdsakų – daugiausiai stambių urvinių lokių, kurie, kaip manoma, ten žiemodavo.
<gallery>
▲Urvas buvo atrastas trijų prancūzų [[speleologija|speleologų]] [[1994 m.]] Tai Eliette Brunel-Deschamps, Christian Hillaire ir Jean-Marie Chauvet, kurio vardu ir buvo pavadintas urvas. [[2014 m.]] Šovė urvas įtrauktas į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašą.
File:16 PanneauDesLions(CentreGauche)RhinocérosEnFuite.jpg|
File:15 PanneauDesLion(PartieGauche).jpg|
File:29 PanneauDesChevaux(VueGénérale).jpg|
File:21 Bison.jpg|
</gallery>
== Šaltiniai ==
|