XV amžius

• Renesanso pradžia.
• Naujųjų amžių pradžia (nuo XV a. pabaigos).
• Didžiųjų geografinių atradimų pradžia.
• Spaudos pradžia.

• 1400 m. tęsiasi Šimtametis karas tarp Anglijos ir Prancūzijos.
• 1402 m. Ankaros mūšis, kuriame Timūro pajėgos sumušė osmanus, sultonas Bajazidas I paimtas į nelaisvę.

 

• 1403 m. mirė Timūras.
• 1406 m. Florencijos respublika užvaldė Pizą.
• 1409 m. Pizos susirinkime išrinktas popiežius Aleksandras V, vienu metu katalikai turi tris popiežius.
• 1410 m. Žalgirio mūšis, kuriame jungtinės Lenkijos ir LDK pajėgos įveikė Teutonų ordiną.
• 1410 m. apleistos paskutinės vikingų gyvenvietės Grenlandijoje.
• 1414 m. sušauktas bažnytinis Konstancos susirinkimas, kuris 1415 m. pasmerkė J. Husą sudeginimui ir 1417 m. patvirtino vieną popiežių – Martyną V.
• 1415 m. Aženkūro mūšis, kuriame anglų karaliaus Henriko V pajėgos įveikė daug gausesnę prancūzų armiją.
• 1420 m. husitai įsitvirtino Tabore.
• 1421 m. Kinijos sostinė iš Nankino perkelta į Pekiną
• 1428 m. valstiečių mergaitei Žanai d’Ark pasigirdo šventųjų balsai, raginantys ją išvaduoti Orleaną.
• 1429 m. Žanos d’Ark vedami prancūzai išlaisvino Orleaną nuo anglų, Karolis VII vainikuotas Prancūzijos karaliumi Reimse.

 

• 1430 m. Žana d'Ark sučiupta burgundų ir perduota anglams, 1431 m. nuteista inkvizicijos ir sudeginta Ruane.
• 1434 m. Lipanų mūšis, husitų karų pabaiga.
• 1437 m. Karolis VII įžengė į Paryžių užbaigdamas pilietinį karą tarp prancūzų.
• 1438 m. inkų valdovu tapo Pačakutekas.
• apie 1440 m. prasidėjo Aukso ordos irimas.
• 1442 m. Alfonsas V (Aragonas) užėmė Neapolį sujungdamas jį ir Siciliją su Aragono karalyste.
• 1443 m. Skanderbegas Albanijoje pradėjo seriją sėkmingų kampanijų prieš osmanus. Vengrai išvadavo Sofiją, dalis Serbijos, Bulgarijos, Albanijos.
• 1444 m. Varnos mūšis. Osmanai įveikė vengrų-valachų kariuomenę.
• 1445 m. pirmasis musulmonų valdovas įžengė į sostą Malakoje.
• apie 1450 m. įkurta Benino karalystė.
• 1450 m. prancūzai pirmą kartą panaudojo patrankas lauko mūšyje prie Forminji.
• 1453 m. osmanams užėmus Konstantinopolį žlugo Bizantijos imperija. Osmanai valdo plačias teritorijas Balkanuose, ima grėsti Habsburgų valdoms.
• 1453 m. prancūzai susigrąžino Normandiją ir Akvitaniją, anglams liko Kalė uostas. Šimtamečio karo pabaiga.
• 1455 m. Anglijoje prasidėjo 30 metų trukę Baltosios ir Raudonosios rožių karai tarp Jorkų ir Lankasterių dinastijų.
• 1458 m. Motiejus Korvinas vainikuotas Vengrijos karaliumi.
• apie 1460 m. osmanai užvaldė visą Graikiją.
• 1463 m. pirmą kartą susirinko Nyderlandų generaliniai luomai.
• 1464 m. Mehmedas II užvaldė Bosniją, daug vietos slavų kunigaikščių priėmė islamą.
• 1466 m. Torūnės taika Teutonų ordinas užleido dalį savo žemių Lenkijai.
• 1468 m. mirė Skanderbegas, Albanijos kontrolė pilnai perėjo osmanams.

 

• 1469 m. Izabelės ir Ferdinando vestuvės, sujungusios Kastilijos ir Aragono karalystes.
• apie 1470 m. inkai nukariavo Čimu imperiją.
• 1477 m. Nansi mūšyje žuvo Karolis Drąsusis. Burgundijos hercogystės paveldėtoją Mariją vedė Maksimilijonas, taip įtvirtindamas Habsburgų įtaką Europoje.
• apie 1480 m. Konstantinopolis pervadintas į Stambulą.
• apie 1480 m. T. de Torkvemada pradėjo inkvizitoriaus veiklą.
• 1480 m. Maskvos kunigaikštis Ivanas III atsisakė mokėti duoklę mongolams.
• 1485 m. Motiejus Korvinas užėmė Vieną.
• 1487 m. išsiplėtusios inkų imperijos antroji sostinė įsteigta Kite.
• 1490 m. Motiejaus Korvino mirtis, Habsburgai susigrąžino Vieną.
• 1491 m. Florencijoje veiklą pradėjo Džirolamas Savonarola.
• 1492 m. Izabelės ir Ferdinando pajėgos užėmė Granadą, rekonkistos pabaiga.
• 1492 m. T. de Torkvemados iniciatyva žydai išvaryti iš Ispanijos. Juos draugiškai priėmė osmanų sultonas Bajazidas II.
• 1492 m. popiežiumi išrinktas liūdnai pagarsėjęs Rodrigas Bordžija, valdęs Aleksandro VI vardu.
• 1493 m. Jonas Albrechtas sušaukė pirmąjį Lenkijos seimą.
• 1494 m. Prancūzijos karaliaus Karolio VIII pajėgos peržengė Alpes, 1495 m. užėmė Neapolį. Prasidėjo Italijos karai.
• 1498 m. pakartas ir sudegintas Dž. Savonarola.

• apie 1450 m. spyruoklės pagamintos tokios mažos, kad tapo įmanoma pagaminti nešiojamus laikrodžius.
• J. Gutenbergas ištobulino spausdinimo technologijas, įgalinusias serijiniu būdu spausdinti knygas. 1455 m. pasirodė „Gutenbergo Biblija“.
• apie 1450 m. portugalai pradėjo gaminti okeaninius laivus karaveles.
• 1492 m. Martynas Behaimas sukūrė seniausią žinomą gaublį (dar be Amerikos).

 

• 1405–1433 m. Dženg Hė vadovaujamos jūrų ekspedicijos iš Kinijos po pietines Azijos pakrantes iki Egipto.^[1]
• apie 1415 m. Portugalijos princas Henrikas Jūrininkas pradėjo užsakinėti atradimų ekspedicijas.
• 1420 m. portugalai kolonizavo Madeirą.
• 1427 m. portugalai užklydo į Azorų salas ir 1439 m. jas kolonizavo.
• 1446 m. portugalai paskelbė Gvinėją savo valdomis ir vėliau pradėjo iš jos vergų prekybą.
• 1456 m. portugalai atrado Žaliojo Kyšulio salas, 1462 m. jose įsteigė Ribeirą Grandę.
• 1483 m. portugalai pasiekė Kongo upės žiotis.
• 1488 m. Bartolomėjus Diasas apiplaukė Gerosios Vilties kyšulį.
• 1492 m. Amerikos atradimas. K. Kolumbas su broliais Pinsonais pasiekė Bahamų salas ir išsilaipino Kuboje. K. Kolumbas tikėjo, kad atplaukė į Indijos rytinių pakraščių salas. Iš to vietos gyventojai buvo pavadinti indėnais.
• 1494 m. Tordesiljo sutartimi Portugalija ir Ispanija pasidalino teritorijas į vakarus nuo Senojo Pasaulio.
• 1496 m. B. Kolumbas įkūrė Santo Domingą – pirmąją ispanų koloniją Naujajame Pasaulyje.
• 1497 m. Dž. Kabotas pasiekė Š. Amerikos krantus.
• 1498 m. Vaskas da Gama apiplaukė Afriką ir atplaukė į Indijos Kalikuto miestą.
• 1500 m. P. A. Kabralas pasiekė šiuolaikinės Brazilijos pakrantes.

• Italijoje, visų pirma Florencijoje, XV a. pr. iškilo renesanso stilius. Daug kur Italijoje ir Europoje toliau dominavo tarptautinės gotikos stilius.
• XV a. pr. italų dailininkai iš naujo atrado linijinės perspektyvos taisykles.
• glazūruotos keramikos rūšis iš Maljorkos paplito Italijoje ir po to po Europą (majolika).
• apie 1430 m. Nyderlanduose prasidėjo naujo stiliaus, pavadinto Šiaurės renesansu, plitimas.^[2] Kūriniams būdinga naujoviška aliejinė tapyba.
• paplito renesanso polifoninė muzika.
• apie 1450 m. Vokietijoje ir po to kitur paplito graviūros.
• XV a. pb. italų renesanso stilius pradėjo plisti kitur Europoje.

• 1411 m. Orsanmichele pirklių gildija Florencijoje užsakė Donatelui Šv. Morkaus statulą – pirmą laisvai stovinčią renesansinę skulptūrą.
• 1411 m. Achmadas Šachas įsteigė Ahmadabadą.

 

• pastatytas Bagerhatas Bengalijoje.^[3]
• pastatyti inkų miestai Kuskas ir Maču Pikču.
• 1418 m. F. Bruneleskis laimėjo Florencijos katedros kupolo konkursą (pastatytas 1436 m.).
• 1421 m. pastatytas Uždraustasis miestas Pekine.
• apie 1425 m. pastatyta Dangaus šventykla Pekine.
• XV a. pr. pastatyti Čhandokuno rūmai Seule.^[4]
• Urbinas, Pjenca – renesanso miestai.^[5][6]
• 1431 m. pradėta statyti Šibeniko Šv. Jokūbo katedra (baigta 1536 m.).^[7]
• 1462 m. Mehmedas II pradėjo Topkapi rūmų statybas Stambule.
• 1495 m. pastatytas Askijos kapas Vakarų Sahelyje.^[8]
• 1499 m. Mikelandželas iškalė „Pietą“.

• apie 1412 m. Broliai Limburgai iliustravo „Laimingiausias kunigaikščio Berry valandas“.

 

• 1425 m. Mazačas kūrė freskas Brankačių koplyčioje Florencijoje.
• 1432 m. inauguruotas Gento altorius, atskleidęs J. van Eiko talentą.
• 1435 m. Rogiras van der Veidenas paskirtas Briuselio miesto tapytoju. Kartu su J. van Eiku ir R. Kampenu sudarė reikšmingiausių regiono tapytojų trejetą.
• apie 1443 m. Fra Andželikas su padėjėjais dekoravo Šv. Morkaus vienuolyną Florencijoje.
• apie 1450 m. Heratas tapo persų meno centru.
• 1450–1470 m. Pjeras dela Frančeska kūrė Arece, Urbine ir kitur centrinėje Italijoje.
• apie 1465 m. A. da Mesina perėmė aliejinės tapybos techniką iš flamandų.
• apie 1460 m. Mantenja pradėjo platinti renesanso stilių Mantujoje, apie 1470 m. Dž. Belinis – Venecijoje.
• apie 1485 m. Jeronimas Boschas pradėjo tapyti fantasmagoriškus paveikslus gyvendamas Hertogenbose.
• apie 1482–1485 m. S. Botičelis nutapė paveikslus „Pavasaris“ ir „Veneros gimimas“ Florencijoje.
• 1492–1495 m. Leonardas da Vinčis sukūrė „Paskutinę vakarienę“ Milane.

• 1409 m.-1411 m. – Didysis karas tarp LDK sąjungoje su Lenkijos karalystė ir Teutonų ordinų.
• 1422 m.-Golubo karas tarp Vokiečių ordino ir LDK bei Lenkijos karalystės.
• 1431-1435 m. – Pilietinis karas LDK.
• 1431-1435 m. – Lenkijos Karalystės ir Vokiečių Ordino karas.
• 1440-tais m. prasidėjo Santykinis atšilimas Europoje ir jis iškart privedė prie žemės ūkio pakilimo.
• 1454 m.-1466 m. – Trylikos metų karas tarp Lenkijos ir Vokiečių Ordino.
• Po keleto karų sunaikinama Teutonų ordino galybė, jis nebegresia Lietuvai ir atsisako pretenzijų į Žemaitiją.
• Sustiprėja Maskvos didžioji kunigaikštystė, kuri ima skelbtis „visų rusų“ valstybe. Dėl šių pretenzijų amžiaus pabaigoje kilo keli karai su Lietuvos didžiaja kunigaikštyste. Maskvos kunigaikštystės skatinami Krymo totoriai pradėjo puldinėti pietines LDK žemes.
• 1485 m. - 1503 m. Lenkijos Karalystės su sąjungininkais karas su Osmanų imperija.
• 1487 m.-1494 m. - Pirmasis Maskvos DK pasienio karas su LDK.
• 1490 m. Rytų ir Vidurio Europoje prasidėjo ilgas dinastinių susitarimų laikotarpis, kurio svarbiausi veikėjai buvo Habsburgų, Liuksemburgų, Anžų ir Jogailaičių dinastijos. Jogailaičiai valdė Lenkijos-Lietuvos valstybę, Bochemiją ir Vengriją, bet ne imperiją.
• 1500 m. - prasidėjo antrasis LDK – Maskvos DK karas.

kategorija psalme gyat