Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovė
Kitos reikšmės – Dievo Gailestingumo bažnyčia.
54°40′53.08″ š. pl. 25°17′08.26″ r. ilg. / 54.6814111°š. pl. 25.2856278°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Vyskupija | Vilniaus |
| Dekanatas | Vilniaus I |
| Savivaldybė | Vilniaus miestas |
| Gyvenvietė | Vilnius |
| Adresas | Dominikonų g. 12 |
| Statybinė medžiaga | plytų mūras |
| Pastatyta (įrengta) | XV a. pab - XVI a. pr. |
| Stilius | gotika |
Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovė, seniau vadinta Švč. Trejybės bažnyčia, stovi Vilniuje. Mišios vyksta lietuvių ir lenkų kalbomis. Bažnyčios altorių puošia garsusis Dievo Gailestingumo paveikslas, nutapytas Eugenijaus Kazimirovskio Vilniuje 1934 metais. Katalikiškos piligrimystės vieta Vilniaus arkivyskupijoje.[1]
Istorija
redaguotiDabartinės šventovės (Dominikonų g. 12) vietoje gotikinė vienanavė bažnyčia pastatyta jau XV a. Po 1748 ir 1749 m. gaisrų rekonstruota: sumūryta nauja presbiterija, du bokštai, o gotikinės apsidės vietoje padarytas naujas portalas. Bažnyčia priklausė Vilniaus Universitetui, jos klebonas, be kitų, buvo ir universiteto rektorius, astronomas Martynas Počobutas. Caro valdžia 1821 m. perdirbo bažnyčią į cerkvę, bet 1920 m. ji grįžo katalikams. Sovietų okupacijos laikais apleista. 1968 m. nugriuvo dalis fasado su portalu; 1971 m. toje vietoje atkurta senoji gotikinė trisienė apsidė. Greta (Šv. Jono gatvės link) išlikęs pastatas, kurio pirmame aukšte buvo vyrų špitolė, o antrame – klebonija. Po Pirmojo pasaulinio karo čia veikė Vilniaus lietuvių klubas ir Vilniaus lietuvių studentų sąjunga. Pastatas turi baroko ir istorizmo bruožų. 2004 m. bažnytėlė pritaikyta garbinti paveikslui „Dievo Gailestingumas“ (dailininkas Eugenijus Kazimirovskis, 1934 m.), nutapytam pagal Šv. Faustinos regėjimą.
Išnašos
redaguotiNuorodos
redaguoti
| Šis straipsnis apie katalikybę yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |