Nothing Special   »   [go: up one dir, main page]

Vidas Kavaliauskas

Vidas Kavaliauskas
Gimė 1965 m. lapkričio 19 d.
Seirijai, Lazdijų rajonas
Mirė 2023 m. gegužės 15 d. (57 metai)
Tbilisis, Gruzija
Veikla kalbininkas
Pareigos Sakartvelo technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovas, profesorius
Išsilavinimas humanitarinių mokslų daktaras
Alma mater VPI
Doktorant. vadovas habil. dr. prof. Antanas Pakerys

Vidas Kavaliauskas (1965 m. lapkričio 19 d. Seirijuose, Lazdijų rajone – 2023 m. gegužės 15 d. Tbilisyje, Gruzijoje[1][2]) – Lietuvos kalbininkas.

Biografija

redaguoti

1991 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą. 2000 m. humanitarinių mokslų daktaras. Apginta disertacija „Lietuvių bendrinės kalbos priesaginių veiksmažodžių kirčiavimas“ (disertacijos vadovas – Antanas Pakerys).

Mokytojavo Vilniuje. Nuo 1991 m. Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytojas, nuo 2005 m. docentas. Nuo 1993 m. ir Vilniaus „Varpo“ suaugusiųjų vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojas ekspertas.[3] Nuo 2012 iki 2018 m. Lietuvos edukologijos universiteto profesorius. Nuo 2012 m. spalio mėn. Gruzijos technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovas, profesorius. Kirgizijos valstybinio I. Arabajevo universiteto garbės profesorius (2013 m.). Gruzijos technikos universiteto garbės daktaras (2015 m.). Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos pirmosios Lituanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) premijos laureatas (2017 m.). 2018 m. už ypatingą indėlį plėtojant Gruzijos ir Lietuvos santykius kultūros ir švietimo srityje apdovanotas Gruzijos prezidentiniu Prakilnumo garbės ordinu. 2020 m. vasario 16 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda apdovanojo Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu.

Paskelbęs daugiau kaip 50 mokslinių straipsnių Lietuvos, Latvijos, Rumunijos, Moldovos, Rusijos, Gruzijos, Kirgizijos, Kazachijos, Azerbaidžano, Uzbekistano mokslo žurnaluose. Paskelbė daugiau kaip 220 straipsnių apie pasaulio kalbas „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“. Tyrė bendrosios kalbotyros, lietuvių kalbos akcentologijos, lietuvių kalbos, kaip užsienio kalbos, didaktikos problemas. Parengė mokomųjų priemonių vidurinėms ir aukštosioms mokykloms.

Bibliografija

redaguoti
  • Lietuvių kalbos testai abiturientams, 1998 m.
  • Pasaulio kalbos (žemėlapis), 1998 m., antrasis leidimas 2005 m.
  • Europos kalbos (žemėlapis), 1998 m., antrasis leidimas 2005 m.
  • Indoeuropiečių kalbų šeima pasaulyje (žemėlapis), 1998 m.
  • Indoeuropiečių kalbų šeima Europoje (žemėlapis), 1998 m.
  • Bendrinės lietuvių kalbos priesaginių veiksmažodžių kirčiavimas, 2000 m.
  • Lietuvių kalba X klasei, su B. Dobrovolskiu ir R. Koženiauskiene, 2000 m., 5 leid. 2005 m.
  • Vardažodžių kirčiavimo mokymo lentelės, 2000 m.
  • Pasaulio kalbos, 2002 m.; 2010 m.
  • Lietuvių kalbos tarmės: Žemėlapis, su Ž. Markevičiene, 2005 m.
  • Lietuvių kalbos skyrybos naujovės: teorija ir praktika, su L. Bučiene, R. Rinkauskiene, 2007 m.
  • Praktinio kirčiavimo treniruoklis, su S. Daniūniene, V. Mauricaite, A. Pakeriu, 2008 m.
  • Ekonomikos ir verslo specialybių kalbos pratybos, su D. Švarliene, 2010 m.
  • Lietuvių bendrinės kalbos kirčiavimo kodifikacija (paprastieji daiktavardžiai, priesaginiai veiksmažodžiai) (mokslo darbų apžvalga), 2012 m.
  • Kirčiuotų tekstų chrestomatija (lietuvių poezija ir proza), 2014 m.
  • Praktinio kirčiavimo mokymo lentelės (Vardažodis ir veiksmažodis), 2015 m.

Apdovanojimai

redaguoti
  • 2015 m. Sakartvelo technikos universiteto garbės daktaras
  • 2017 m. Lituanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) premija
  • 2018 m. Sakartvelo prezidentinis Prakilnumo garbės ordinas
  • 2020 m. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis

Šaltiniai

redaguoti
  1. Algirdas Sabaliauskas. Vidas Kavaliauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-08-01. Nuoroda tikrinta 2023-05-16.
  2. Mirė kalbininkas, Lietuvių kalbos ir kultūros centro Sakartvele vadovas prof. Vidas Kavaliauskas. LRT. 2023-05-15. Nuoroda tikrinta 2023-05-16.
  3. Algirdas SabaliauskasVidas Kavaliauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 637 psl.