Valentinas Mazuronis
| Valentinas Mazuronis | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1953 m. lapkričio 18 d. Molėtai |
| Sutuoktinis (-ė) | Danutė Mazuronienė |
| Vaikai | Andrius, Rokas |
| Veikla | architektas, politinis bei visuomenės veikėjas |
| Partija | 1993 m. LLS, 2001 m. LDP, 2006 m. TT, 2015 m. Darbo partija |
| Alma mater | 1976 m. LSSR dailės institutas |
 Vikiteka |
Valentinas Mazuronis |
Valentinas Mazuronis (g. 1953 m. lapkričio 18 d. Molėtuose) – architektas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
Biografija
redaguoti1960–1971 m. mokėsi Utenos 1-ojoje vidurinėje mokykloje, 1971–1976 m. studijavo LSSR dailės institute, architektas. 1976–1977 m. tarnavo sovietinėje armijoje. 1978–1979 m. Šiaulių televizorių gamyklos estetikos grupės vadovas. Nuo 1979 m. „Komprojekto“ Šiaulių skyriaus architektas, grupės vadovas, projektų vadovas, skyriaus vyriausiasis architektas. Vienas iš Šiaulių Vilniaus pėsčiųjų gatvės projekto autorių. 1991 m. įkūrė individualią įmonę „Valentino Mazuronio projektavimo biuras“. Nuo 1994 m. UAB „Dailės studija“ direktorius.
Lietuvos architektų sąjungos narys. Rotary klubo narys, 1995–1996 m. Šiaulių skyriaus prezidentas. Moka rusų ir anglų kalbas.
Žmona Danutė, psichologė. Sūnūs: Andrius (g. 1979), inžinierius statybininkas, Rokas (g. 1983), architektas.
Politinė veikla
redaguoti1993 m. Lietuvos liberalų sąjungos narys, LLS Šiaulių miesto skyriaus pirmininkas. 2001 m. skilus Lietuvos liberalų sąjungai, Liberalų demokratų partijos narys, partijos pirmininko pavaduotojas, 2002–2003 m. Liberalų demokratų partijos pirmininkas, nuo 2003 m. pirmininko pavaduotojas, nuo 2006 m. partijos Tvarka ir teisingumas pirmininko pavaduotojas.
1990–1995 m. Šiaulių savivaldybės tarybos deputatas, 1995–1997 m. ir 1997–2000 m. ir 2000–2003 m. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys. 2004–2008 m., 2008–2012 m. ir 2012–2014 m. LR Seimo narys.[1] 2009 m. kandidatavo LR Prezidento rinkimuose. 2012–2014 m. Algirdo Butkevičiaus Vyriausybėje – LR aplinkos ministras.[2] 2014 m. išrinktas į Europos Parlamentą.[3]
V. Mazuronis teistas už tai, kad 2003 m. gruodžio 22 d. pasirašytame ir išplatintame partijos pareiškime apkaltino tuometinį Seimo pirmininką Artūrą Paulauską atsiuntus į Rolando Pakso rėmėjų mitingą ant sostinės Tauro kalno buvusios antivalstybinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderį Valerijų Ivanovą.[4]
2015 m. vasario 17 d. V. Mazuronis paliko Rolando Pakso vadovaujamą Tvarkos ir teisingumo partiją, kurią sausio viduryje buvo palikęs ir jo sūnus Andrius Mazuronis.[5]
2015 m. gegužės 30 d. Europarlamentaras V. Mazuronis tapo Darbo partijos pirmininku - pasitraukus Loretai Graužinienei iš Darbo partijos pirmininko pareigų.
2016 m. spalio 10 d. po Seimo rinkimų, Darbo partijai neįveikus 5% rinkėjų balsų barjero, V. Mazuronis atsistatydino iš Darbo partijos pirmininko pareigų.[6]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ 2012–2016 m. kadencijos Seimo narys
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=439663
- ↑ http://www.2013.vrk.lt/rinkimai/426_lt/Kandidatai/Kandidatas70678/Kandidato70678Anketa.html Archyvuota kopija 2014-08-04 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.sekunde.lt/lietuva/v-mazuronis-a-paulauska-gretina-ne-tik-su-v-ivanovu-bet-ir-su-stalinu/ Archyvuota kopija 2014-07-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Vytenis Radžiūnas „V. Mazuronis palieka partiją „Tvarka ir teisingumas““, „Bernardinai.lt“, 2015-02-17 [1]
- ↑ Raimundas Celenevičius „Labanakt, Darbo partija: gausiausia šalies politinė jėga neįveikė 5 proc., o jos lyderiai liko dugne“, „15min“ 2016-10-10 [2]
Nuorodos
redaguoti- Oficiali svetainė Archyvuota kopija 2016-10-05 iš Wayback Machine projekto.
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Gediminas Kazlauskas |
Lietuvos aplinkos ministras 2012–2014 m. |
Po to: Kęstutis Trečiokas |
| Partijos politinės pareigos | ||
| Prieš tai: Rolandas Paksas |
LDP pirmininkas 2003–2004 m. |
Po to: Rolandas Paksas |
| Prieš tai: Viktoras Uspaskich |
Darbo partijos pirmininkas 2015– 2016 m. |
Po to: Živilė Pinskuvienė |