Nothing Special   »   [go: up one dir, main page]

Tulūza (pranc. Toulouse, oks. Tolosa) – Aukštutinės Garonos departamento ir Oksitanijos regiono administracinis centras. Miestas įsikūręs pietvakarinėje Prancūzijoje ant Garonos upės krantų, pusiaukelėje tarp Atlanto vandenyno ir Viduržemio jūros.[2]

Tulūza
pranc. Toulouse
      
Tulūza
Tulūza
Tulūza
43°36′15″ š. pl. 1°26′40″ r. ilg. / 43.60417°š. pl. 1.44444°r. ilg. / 43.60417; 1.44444 (Tulūza)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Prancūzijos vėliava Prancūzija
Regionas Oksitanija Oksitanija (regionas)
Departamentas Aukštutinė Garona
Meras Jean-Luc Moudenc (LR)
Gyventojų (2018[1]) 486 828
Plotas 118,3 km²
Tankumas (2018[1]) 4 115 žm./km²
Altitudė 115−263 m
Pašto kodas 31555
Tinklalapis www.toulouse.fr
Vikiteka Tulūza
Kirčiavimas Tulūzà

Tulūzoje, įskaitant priemiesčius, gyvena beveik 1,1 mln. gyventojų – tai antras pagal dydį miestas pietinėje Prancūzijoje ir vienas sparčiausiai augančių miestų Europoje. Mieste veikia aviacijos ir kosminės aviacijos įmonių būstinės ir gamyklos. Gaminami kariniai ir keleiviniai lėktuvai, jų varikliai, sraigtasparniai, kosminės nešančiosios raketos Ariane. Mieste kelios aukštosios mokyklos, daug bažnyčių, muziejų.

Dabar Tulūza yra didžiausio Prancūzijoje Pietų-Pirėnų regiono sostinė ir Aukštutinės Garonos departamento sostinė.

Istorija

redaguoti

Tolosa gyvenvietę III a. pr. m. e. įkūrė keltai. Tulūza buvo Langedoko provincijos sostinė (Provincijos buvo panaikintos per Prancūzijos revoliuciją).

Muziejai

redaguoti

Tulūzoje vyksta „Cité de l'espace“, skirta kosmoso tyrimams.

Švietimas

redaguoti

Futbolas

redaguoti

Mieste žaidžia „Toulouse FC“ klubas. 1938 m. Tulūzoje vyko III pasaulio futbolo čempionatas, o 1998 m. – XVI pasaulio futbolo čempionatas.

Šaltiniai

redaguoti
  1. Populations légales 2018. Institut national de la statistique et des études économiques. Nuoroda tikrinta 2020-12-28.
  2. Tulūza (Toulouse). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 195-196 psl.