Telšiai
Telšiai – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Žemaičių aukštumoje, prie Masčio ežero ir Durbinio upelio, 69 km į vakarus nuo Šiaulių. Neoficiali Žemaitijos sostinė. Telšių apskrities ir Telšių rajono savivaldybės centras, Telšių miesto seniūnija. Miesto centrinė dalis yra urbanistikos paminklas. Veikia rajono savivaldybė, 3 pašto skyriai, rajono centrinė ligoninė, vaikų globos namai, Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakultetas, kunigų seminarija, Žemaitės dramos teatras, krašto muziejus „Alka“ (nuo 1932 m.), Žemaitijos kaimo muziejus, Kultūros parkas (Masčio ežero rytiniame krante), unikali A. Jonušo žemaitiškai-japoniška sodyba. Tarp geležinkelio ir Palangos-Šiaulių plento plyti miesto pramoninis rajonas.
| Telšiai | ||
|---|---|---|
 
| ||
 | ||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||
| Valstybė |  Lietuva
| |
| Apskritis |  Telšių apskritis
| |
| Savivaldybė |  Telšių rajono savivaldybė
| |
| Gyventojų | 22 261 | |
| Plotas | 23,14 km² | |
| Tankumas | 962 žm./km² | |
| Pašto kodas | centrinis LT-87001 | |
 Vikiteka |
Telšiai | |
Etimologija
redaguotiTelšiai yra vandenvardinis vietovardis, veikiausiai kilęs nuo nedidelio Telšės upelio, kadaise įtekėjęs į Masčio ežerą dabartinių Laivų ir Telšės gatvių rajone. Nors įmanoma, kad ir būta ežero, vardu Telšys.[4]
Liaudies etimologija pasakoja, kad miestą įkūręs milžinas, žemaičių didvyris Telys (arba Telšys), dar vadinamas Džiugu.[5] Jis neva gyvenęs ant Džiuginėnų piliakalnio.[6]
Geografija
redaguotiMiestas įsikūręs prie Masčio ežero ir Durbinio upelio. Miesto dalys – Dirksteliai, Lygumai, Mastis. Per miesto šiaurinę dalį eina Klaipėdos–Šiaulių geležinkelis, yra Telšių geležinkelio stotis, Telšių aerodromas. Per miesto šiaurinę dalį eina respublikinės reikšmės kelias A11 Šiauliai–Palanga . Krašto keliai:
Istorija
redaguotiTelšiai minimi nuo 1398.[7] Telšių gyvenvietė, kurią rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą 1450 m. paminėjo žemaičių seniūnas Jonas Kęsgailaitis,[8] kūrėsi XIV ar XV a. buvusioje kuršių genties teritorijoje; kai kurie tyrinėtojai su Telšiais bando sieti vienoje iš Vokiečių ordino kronikų ties 1317 m. paminėtą Talsa slėnį. Pasak padavimų, Telšius įkūrė milžinas ar didvyris Džiugas (Telšys), lietuvių kovų su kryžiuočiais laikais esą gyvenęs ant netoli Telšių esančio Džiugo kalno.
XV a. Telšiuose vykdavo Žemaičių seniūnijos seimai ir teismai. Nuo 1450 m. šaltiniuose minimas valstybinis Telšių dvaras, prie kurio ilgainiui išaugo Telšių miestelis; pastarasis apie XVI a. pradžią tapo valsčiaus centru (Telšių valsčius minimas nuo 1527 m.). 1536 m. įsteigta Telšių katalikų parapija.
Kai kurie istorikai spėja, kad jau XVI a. Telšiams galėjo būti suteiktos vėliau prarastos Magdeburgo miesto teisės (žinoma, kad Žemaičių seniūnijos matininkas Jokūbas Leskauskas „Telšių miesto ribas“ buvo nužymėjęs jau 1569 m.). Telšių ir Žemaitijos kultūros raidai daug nusipelnė Telšių valstybinio dvaro laikytojas Povilas Sapiega, kuris 1624 m. miestelyje įkurdino vienuolius bernardinus. XVII–XVIII a. Telšiuose kartais rinkdavosi Žemaičių seniūnijos seimelis.
Per 1710 m. marą dauguma Telšių gyventojų išmirė, bet miestelis greitai atsigavo. 1721 m. ATR valdovas Augustas II Telšiams suteikė turgų teisę. Turgūs čia vykdavo kartą per savaitę (sekmadienį), o jomarkai – 4 kartus per metus. 1764 m. miestelis tapo – tiesa, tik vienuolikai metų – vad. Telšių reparticijos (Žemaičių kunigaikštystės šiaurinės dalies) centru. Tada čia buvo įsteigti žemės ir pilies teismai; 1775 m. jie perkelti į Šiaulius, tačiau 1790 m. steigiant trečiąją Žemaičių kunigaikštystės repatriciją, t. y. būsimą Telšių pavietą, Telšiuose ir vėl ėmė veikti tiek žemės, tiek pilies teismas.
Telšių miestelis nuo seno turėjo prekybos privilegiją, o 1791 m. gruodžio 6 d. jam buvo suteiktos ir Magdeburgo teisės ir miesto Telšių herbas. 1793 m. įkurta pirmoji Telšių mokykla (dabar istorijos ir architektūros paminklas). 1875 m. mieste įkurta Telšių ješiva. Ypač intensyviai Telšiai augo XIX a. pabaigoje, jie buvo Kauno gubernijos miestas, apskrities centras.[9] Iš ano laiko mieste išliko nemažai istorizmo stiliaus pastatų, sumūrytų iš netinkuotų raudonų plytų.
Nuo XX a. 1-osios pusės pačiame Žemaičių aukštumos centre įsikūręs miestas populiariai vadinamas „Žemaičių sostine“, – nors iki XVIII a. pab. kur kas reikšmingesnis Žemaitijos centras buvo Raseiniai. 1931 m. suteiktos I eilės miesto teisės.
1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu iš nedidelės įmonės išaugo stambus trikotažo fabrikas „Mastis“, įkurtas vaisių ir daržovių konservų fabrikas, skaičiavimo technikos gamykla.
1991 m. patvirtintas naujasis Telšių herbas. 1994 m. liepą mieste visiškai nebuvo kritulių (0,0 mm).
2013 m. Telšiai tapo Europos Komisijos projekto EDEN nugalėtojais ir buvo paskelbti 2013 m. Lietuvos turizmo traukos vietove,[10] antruoju turizmo perlu Lietuvoje po Druskininkų.[11]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| 1527 m., XVI a. vidurys | Telšių valsčiaus centras | ? | Žemaitijos seniūnija |
| 1764–1775 m. | ? | Telšių apskrities centras | |
| 1775–1791 m. | ? | Šiaulių apskritis | |
| 1791–1795 m. | Telšių valsčiaus centras | Telšių apskrities centras | Žemaitijos kunigaikštystė |
| 1795–1796 m. | ? | Vilniaus gubernija | |
| 1796–1801 m. | ? | Lietuvos gubernija | |
| 1801–1843 m. | ? | Vilniaus gubernija | |
| 1843–1915 m. | ? | Kauno gubernija | |
| 1915–1919 m. | ? | Oberostas | |
| 1919–1950 m. | Telšių valsčiaus centras | ||
| 1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Telšių apylinkės centras |
Telšių rajono centras | Klaipėdos sritis |
| 1953–1995 m. | |||
| 1995– | Telšių miesto seniūnija | Telšių rajono savivaldybės centras | Telšių apskrities centras |
Architektūra ir kultūra
redaguotiMieste yra Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra (pastatyta 1791 m., katedra nuo 1926 m.), Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1867 m.), Telšių Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė, išlikę buvusio bernardinų vienuolyno pastatai.
Telšiuose galima aplankyti „Alkos“ muziejų (įkurtas 1932 m.) ir apžiūrėti įdomią Žemaitijos istorijos ekspoziciją. Muziejus turi didelę paveikslų kolekciją. Išlikusi 1931–1936 m. buvusi kraštotyros draugijos „Alka“ būstinė.
Pietiniame pakraštyje, Masčio ežero pakrantėje, yra miesto parkas, su Žemaitijos kaimo muziejumi, kuriame eksponuojami XIX a. pab. – XX a. pr. Žemaitijos kaimo trobesiai.
Telšių centre veikia turizmo informacijos centras, teikiantis informaciją turistams bei miesto svečiams apie Telšių rajono lankytinas vietas.
2013 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija oficialiai paskelbė, jog 2016 m. Telšiai su projektu „Ant septynių kalvų – septynios meno kalbos“ bus Lietuvos kultūros sostine[12]. 2016 m. balandžio 15 d. Telšiai oficialiai paskelbti 2016 m. Lietuvos kultūros sostine[13].
2016 m. liepos 23 d. atidengtas Algirdo Boso, Virginijaus Mikuckio ir Romualdo Inčirausko sukurtas paminklas Durbės mūšiui paminėti[14].
2017 m. rugsėjo 27 d. Katedros aikštėje ant Telšių kultūros centro pastato rytinio fasado sumontuotas 23 varpų kariljonas.[15]
2018 m. birželio 9 d. Zakso kalno papėdėje atidengtas paminklas, skirtas iš Telšių krašto kilusiam pirmajam Lietuvos jūrų kapitonui Liudvikui Stulpinui. Paminklą Telšiams padovanojo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija[16].
Muziejai
redaguotiŠvietimo ir ugdymo įstaigos
redaguotiAukštojo mokslo įstaigos
redaguoti- Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakultetas
- V. Borisevičiaus kunigų seminarija
- Socialinių mokslų kolegija (Telšių filialas)
Gimnazijos
redaguoti- Žemaitės gimnazija (buv. I vidurinė)
- Vincento Borisevičiaus gimnazija (buv. VII vidurinė)
- Telšių Džiugo gimnazija (buv. V vidurinė)
Vidurinės mokyklos
redaguoti- Telšių suaugusiųjų vidurinė mokykla (buvusi 2-oji vidurinė)
Profesinės ir meno mokyklos
redaguoti- VšĮ Telšių regioninio profesinio mokymo centro (Varniuose) Telšių filialas
- Telšių vaikų dailės mokykla
- Telšių vaikų muzikos mokykla
- Telšių jaunimo mokykla
- Telšių rajono sporto ir rekreacijos centras
- Telšių taikomosios dailės technikumas
Pagrindinės mokyklos
redaguoti- Telšių Germanto progimnazija (buvusi III vidurinė)
- Telšių kurčiųjų pagrindinė mokykla
- Telšių Naujamiesčio mokykla (buvusi specialioji)
- Vaikų su negalia centras „Viltis“
- Telšių „Kranto“ progimnazija (buv. VI vidurinė)
- Telšių „Atžalyno“ progimnazija (buv. IV vidurinė)
- Telšių „Ateities“ progimnazija (buv. VIII vidurinė)
Pradinės mokyklos
redaguoti- Santarvės pradinė mokykla
- Saulėtekio pradinė mokykla
Mokykla-darželis
redaguoti- „Saulėtekis“
Lopšeliai ir darželiai
redaguoti- „Berželis“
- „Eglutė“
- „Nykštukas“
- „Mastis“
- „Saulutė“
- „Žemaitukas“
Bibliotekos
redaguotiVyskupijos centras
redaguotiTelšių vyskupija naujai suformuota 1926 m.[17] Jos pirmuoju vyskupu tapo 1918 m. Nepriklausomybės akto signataras Justinas Staugaitis (1866–1943 m.). Šv. Antano Paduviečio katedra (1761–1791 m.) barokinė, iškilusi ant vienos iš Telšių kalvų miesto centre. Bokštas pristatytas 1859 m. (archit. F. Rimgaila). Altorius darė skulptorius T. Podhaiskis ir vietinis meistras J. Mažeika tuo pačiu barokiniu stiliumi, bet jaučiamas ir klasicizmo poveikis. Tai vienintelė Lietuvoje bažnyčia su dviaukščiu altoriumi. Vyskupų rūmus, pastatytus 1929 m., projektavo žymus to meto architektas Vladimiras Dubeneckis.
1927 m. Telšiuose įsteigta Žemaičių kunigų seminarija. Praėjus 19 metų, 1946 m, ji buvo sovietų uždaryta, turtas konfiskuotas. Tik su tautiniu atgimimu 1989 m. prisikėlė ir tapo Telšių kunigų seminarija.
2013 m. Telšiuose buvo minimas Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejus. Iškilmingose pamaldose miesto centre dalyvavo Popiežiaus Pranciškaus legatas, Budapešto arkivyskupas kardinolas Peter Erdo, kardinolas Audrys Juozas Bačkis, Lietuvos vyskupai, vyskupijos kunigai ir vienuoliai. Šventėje dalyvavo Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas ir kiti garbūs svečiai[18].
Telšiai XIX a. buvo žydų religinis centras. Veikė rabinų mokykla (Iždinės g. 11).
Gyventojai
redaguoti| 1665 m.[8] | 1823 m. | 1870 m.[3] | 1897 m.sur.[19] | 1900 m.[2] | 1923 m.sur.[20] | 1931 m. | 1939 m. | 1959 m.sur.[21] | 1970 m.sur.[22] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 300 | 5 000 | 6 481 | 6 205 | 6 288 | 4 691 | 4 983 | 5 874 | 13 500 | 20 200 | ||
| 1976 m.[23][24] | 1979 m.sur.[25] | 1989 m.sur.[26] | 2001 m.sur.[27] | 2011 m.sur.[28] | 2014 m. | 2017 m. | 2021 m.sur.[29] | - | - | ||
| 24 900 | 26 369 | 33 351 | 31 460 | 25 540 | 24 295 | 22 709 | 22 642 | - | - | ||
| |||||||||||
Tautinė sudėtis
redaguoti|
2011 m. gyveno 25 540 žmonės:[30]
|
2001 m. gyveno 31 460 žmonės:[31]
|
Žymūs žmonės
redaguoti- Antanas Klementas (1756–1823) – vienas seniausių Žemaitijos poetų.
- Karolina Praniauskaitė (1828–1859) – pirmoji Lietuvos poetė.
- Abrahamas Verneris (1837–1912) – Lietuvos žydų kilmės Suomijos rabinas.
- Elias von Cyon (1843–1912) – rusų-prancūzų fiziologas.
- Vladimiras Suchomlinovas (1848–1926) – Rusijos imperijos kariuomenės generolas.
- Gabriel Narutowicz (1865–1922) – pirmasis Lenkijos prezidentas.
- Mykolas-Vilfredas Voinyčius (1865–1930) – revoliuciniorius, bibliofilas, Voinyčiaus rankraščio atradėjas.
- Dovas Beras Menašė Abramavičius (1869–1942) – rabinas, advokatas, Lietuvos seimo narys.
- Mykolas Brenšteinas (1874–1938) – Žemaitijos senovės tyrinėtojas.
- Władysław Tryliński (1878–1956) – inžinierius.
- Michael Noyk (1884–1966) – Lietuvos žydų kilmės Airijos politikas.
- Avrahamas Icchakas Blochas (1891–1941) – Telšių rabinas.
- Senosiose kapinėse palaidotas poetas Butkų Juzė (1893–1947) – Telšiuose dirbęs dramos teatro direktoriumi, vadovavęs muziejui.
- Justas Paleckis (1899–1980) – žurnalistas, LKP veikėjas.
- Azrielis Rabinovičius (1905–1941) – Telšių ješivos vadovas.
- Zalman Levinberg, (1909–1983) – politikas, žurnalistas.
- Jurgis Tornau (1919–2005) – teisininkas, literatūros tyrinėtojas, prozininkas.
- Leonardas Sauka (1931–2022) – tautosakininkas.
- Nijolė Misiūnienė (1933–2024) – vidaus ligų gydytoja.
- Jonas Aleksa (1939–2005) – choro, simfoninio orkestro ir operos dirigentas, pedagogas, žymiausias visų laikų Lietuvos dirigentas.
- Algirdas Girininkas (g. 1949 m.) – lietuvių archeologas.
- Vytautas Stulpinas (g. 1952 m.) – poetas.
- Rolandas Paksas (g. 1956 m.) – buvęs prezidentas.
- Alfredas Bumblauskas (g. 1956 m.) – lietuvių istorikas.
- Nijolė Narmontaitė (g. 1959 m.) – aktorė.
- Dainoras Bradauskas (g. 1965 m.) – ekonomistas.
- Arūnas Šikšta (1968–2021) – vadybininkas, buvęs „TEO LT“ vadovas.
- Ineta Stasiulytė (g. 1980 m.) – aktorė.
- Jurga Šeduikytė (g. 1980 m.) – dainininkė.
- Danguolė Rasalaitė (1983–2000) – prostitucijos auka tapusi mergina, pagal kurios gyvenimo istoriją sukurtas filmas „Lilija amžinai“.
- Simona Kiseleva (g. 1987 m.) – šachmatininkė.
Sportas
redaguoti2016 m. rekonstruotas 3000 vietų Telšių miesto centrinis stadionas. Sporto klubai:
- FC Džiugas Telšiai, 2014 metais atkurtas legendinis futbolo klubas
- FK Mastis Telšiai, buvęs futbolo klubas 1956–2013 metais
- Telšių KK Telšiai, krepšinis
- Telšių Germantas, ledos ritulys
- Orientavimosi sporto klubas „Telšiai“ [34]
Miestų partnerystė
redaguotiŠaltiniai
redaguoti- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ 2,0 2,1 Тельши. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 32А (64) : Тай — Термиты. С.-Петербургъ, 1901., 826 psl. (rus.)
- ↑ 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 90 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 224–225
- ↑ Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. – Kaunas, „Šviesa“, 2008. // psl. 110
- ↑ Ingrida Semaškaitė. „Lietuvos dvarai“. Enciklopedinis žinynas. – Vilnius, „Algimantas“, 2010. // psl. 114
- ↑ „Telšių istorija“. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2024-08-04. Suarchyvuota iš originalo 2024-08-04. Nuoroda tikrinta 2024-08-04. „Telšiai minimi nuo 1398. 15 a. antroje pusėje minimas Telšių valstybinis dvaras, 1527 – valsčius.“
- ↑ 8,0 8,1 Gintautas Čižiūnas (2014-07-29). „"Žemaičių žemės" žurnalas. 2004 m. Nr. 3. Telšiai. Svarbiausi įvykiai ir datos“. samogitia.mch.mii.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-02-21. Nuoroda tikrinta 2016-04-16.
- ↑ Telsze. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 285 psl. (lenk.)
- ↑ „Telšių rajono savivaldybė - Telšių miestas“. telsiai.lt. Suarchyvuota iš originalo 2018-04-18. Nuoroda tikrinta 2018-04-18.
- ↑ „Telšiai tapo 2013-ųjų Lietuvos turizmo traukos ašimi“. PasaulisKiseneje.lt. 2013-07-24. Nuoroda tikrinta 2018-04-18.
- ↑ http://www.lrkm.lt/go.php/lit/Lietuvos_kulturos_sostines_titulu_pasipu/3279/2 Archyvuota kopija 2014-05-02 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://kauno.diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/kultura/lietuvos-kulturos-sostine-telsiai-kviecia-i-atidarymo-svente-743860
- ↑ http://kultura.lrytas.lt/meno-pulsas/telsius-papuose-durbes-musio-pergalei-skirtas-paminklas.htm Archyvuota kopija 2016-08-14 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ https://www.facebook.com/telsiaisavivaldybe/posts/1176201239175429
- ↑ https://www.lzinios.lt/lzinios/Gimtasis-krastas/atidengiamas-paminklas-pirmajam-lietuvos-juru-kapitonui/267078 Archyvuota kopija 2018-06-12 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „Telšių buvęs bernardinų vienuolynas ir Šv. Antano Paduviečio bažnyčia“. vienuolynai.mch.mii.lt. 2000-06-06. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-04. Nuoroda tikrinta 2018-04-18.
- ↑ http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/dgrybauskaite_pasirinkusi_kriksta_lietuva_zenge_europietisku_keliu/,print.1
- ↑ http://elib.shpl.ru/ru/nodes/15159-vyp-5-okonchatelno-ustanovlennoe-pri-razrabotke-perepisi-nalichnoe-naselenie-gorodov-spb-1905#mode/inspect/page/13/zoom/6
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Telšiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 538 psl.
- ↑ Telšiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 258 psl.
- ↑ Telšiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 304
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Telšių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 1923 m. surašymo duomenys[neveikianti nuoroda]
- ↑ 1897 m. surašymo duomenys (rus.)
- ↑ [1]
Nuorodos
redaguoti- Telšiai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 28 psl.
- Telšiai XVII–XX a. pradžios Lietuvos valstybės istorijos archyvo dokumentuose Archyvuota kopija 2008-05-14 iš Wayback Machine projekto.
Informacinės
redaguoti- Telšių krašto informacinis portalas „TELŠIAI.INFO“
- Travel.lt
- Buvęs bernardinų vienuolynas Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.