Siesikai
| Siesikai | ||
|---|---|---|
| ||
  Siesikai |
||
| 55°17′35″š. pl. 24°30′04″r. ilg. / 55.293°š. pl. 24.501°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Vilniaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Ukmergės rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Siesikų seniūnija | |
| Gyventojų | 397 | |
 Vikiteka |
Siesikai | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Сѣсики[2] | |
Siesikai – miestelis Ukmergės rajono savivaldybės vakaruose, prie Siesikų ežero. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Siesikų Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia (nuo 1537 m.), varpinė, kapinių koplyčia-mauzoliejus, Laisvės paminklas, pietuose išlikę dvaro rūmai (XVI–XIX a.). Veikia Siesikų gimnazija, biblioteka, paštas (LT-20048), kultūros namai, ambulatorija, vaistinė, girininkija.
Vakariniu pakraščiu teka Groblės upelis, į šiaurę nuo Siesikų yra Obelies upės aukštupys, rytiniame pakraštyje telkšo Siesikų ežeras. Stūkso archeologinis Siesikų akmuo.
Etimologija
redaguotiMiestelio vardas siejamas su žemvaldžių ir dvarininkų Daumantų-Siesickių antrąja pavarde,[3] nors galima daryti prielaidą, kad pavardė kilo nuo vietovės (pavyzdžiui, nuo Siesikų ežero),[4] o ne atvirkščiai. Spėjama, kad Daumantai prie savo pavardės pridėjo vietovės pavadinimą apie 1600 m., o ilgainiui ji sulenkėjo ir tapo Siesickiais.[5]
Istorija
redaguotiSiesikų pilį XIII a. pab. pastatė Utenos kunigaikščio Romunto sūnus Daumantas (kai kurie istorikai mano, kad XIV a. ji priklausė LDK kunigaikščiui Jaunučiui). 1441 m. minimas Siesikų dvaras ir Siesikų bažnyčia. Daumanto palikuonys Daumantai Siesickiai pastatė renesansinius rūmus (daug kartų perstatyti ir rekonstruoti).
XVI a. 2-ojoje pusėje jau minimas miestelis. 1537 m. dvarininkų Siesickių iniciatyva pastatyta Siesikų bažnyčia – manoma, kad nuo tada gyvenvietė ir imta vadinti Siesikais. 1748 m. Siesikai gavo turgaus ir prekymečių privilegiją. XVIII a. 1-ojoje pusėje dvaras per vedybas atiteko Radviloms, o XIX a. jį nupirko Daugėlos. XVIII a. pabaigoje Siesikų kapinėse Lokinės dvarininkas Medardas Končia pastatė mauzoliejinę koplyčią, kurioje buvo laidojami Končių, Daugėlų, Broel Pliaterių didikų šeimų atstovai.
XX a. Siesikai – Vilkmergės apskrities bažnytkaimis ir dvaras, valsčiaus centras.[6]
XX a. pokario metais apylinkėse veikė Vyčio apygardos, Briedžio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai. Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.
1998 m. patvirtintas Siesikų herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. 2-oji pusė – 1950 m. | Siesikų valsčiaus centras | Ukmergės apskritis |
| 1950–1995 m. | Siesikų apylinkės centras | Ukmergės rajonas |
| 1995– | Siesikų seniūnijos centras | Ukmergės rajono savivaldybė |
Gyventojai
redaguoti| 1868 m.*[2] | 1902 m.[7] | 1923 m.sur.[8] | 1959 m.sur.[9] | 1970 m.sur.[10] | 1979 m.sur.[11] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 80 | 414 | 488 | 488 | 568 | 636 | ||
| 1982 m.[12] | 1986 m.[13] | 1989 m.sur.[14] | 2001 m.sur.[15] | 2011 m.sur.[16] | 2021 m.sur. | ||
| 630 | 638 | 700 | 601 | 508 | 397 | ||
| |||||||
| |||||||
Žymūs žmonės
redaguoti- Siesikuose gimė ekonomistas, ekonomikos mokslų daktaras, politinis veikėjas Julius Veselka (1943–2012).
Galerija
redaguoti-
Gatvė prie seniūnijos
-
Siesikų girininkija
-
A. Smetonos sodintas ąžuolas
-
Kaimo kryžius
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 864 psl.
- ↑ Giedrė Jankevičiūtė. Lietuva (vadovas). – Vilnius, R. Paknio leidykla, 2006. // psl. 161.
- ↑ Ingrida Semaškaitė. „Lietuvos dvarai“. Enciklopedinis žinynas. – Vilnius, „Algimantas“, 2010. // psl. 364
- ↑ Algimantas Semaška. „Pasižvalgymai po Lietuvą“ (trečias papildytas ir atnaujintas leidimas). – Vilnius, „Algimantas“, 2005. // psl. 591
- ↑ Siesiki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. X (Rukszenice — Sochaczew). Warszawa, 1889, 600 psl. (lenk.)
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Siesikai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 194 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Siesikai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 148 psl.
- ↑ Siesikai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 663
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- Siesikai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 479 psl.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
| PAGIRIAI – 11 km Tulpiakiemis – 8 km |
Lėnas – 17 km | ||||||||||
|
|
Petronys – 5 km | ||||||||||
| Tarakai – 7 km Panoteriai – 13 km BUKONYS – 13 km |
Atkočiai – 8 km DELTUVA – 16 km UKMERGĖ – 22 km | ||||||||||