Santuoka
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Santuoka – socialinė ir dažniausiai religinė, valstybės pripažįstama, civilinė asmenų sąjunga, sukurianti giminystę. Ji paprastai suformuoja šeimą ir socialiniu bei religiniu požiūriu įteisina seksualinius santykius. Simboliškai santuokos pradžia laikomos vestuvės. Skirtingose kultūrose egzistuoja skirtingi vedybų papročiai.
Santuokų tipai:
- Monogamija – ji jungia du asmenis. Plačiausiai paplitusi.
- Skirtingų lyčių
- Tos pačios lyties (teisinę formą pradėjo įgauti tik XX a. pabaigoje)
- Poligamija:
- Poliginija – vienas vyras ir kelios moterys. Išlikusi kai kuriose Afrikos, Azijos ir Amerikos šalyse. Pvz.: mormonų santuokos.
- Poliandrija – keli vyrai ir viena moteris. Ypač retas variantas.
Daugumoje valstybių pripažįstamos tik monogaminės vyro ir moters santuokos. 2010 m. vienos lyties asmenų santuokos teisėtos 10 suverenių pasaulio valstybių.
Vedybų procese tarpininko vaidmenį gali atlikti religinės ar politinės organizacijos, kurios nustato teises ir privilegijas. Santuoka nutraukiama (teisinėmis) skyrybomis.
Santuoka apima šiuos aspektus:
Judaizmas
redaguotiJudaizme vedybos laikomos idealia būsena, vyras be žmonos ar moteris be vyro laikomi esantys pradinėje būsenoje. Judaizmas tvirtina, kad judėjo gyvenimas be vedybų yra tuščias, todėl judėjas privalo vesti judėję, o judėjė – tekėti už judėjo, taip užtikrinant žydų tautos švarumą ir Judaizmo religijos tęstinumą. Judėjui dažniausiai nuotaką suranda trečiasis asmuo, profesionalus piršlys šadchan (vesti kito tikėjimo, tautos ar rasės nuotaką judėjui griežtai draudžia Tora), kuris už supiršimą gauna sutartą pinigų sumą. Porai susipažinus pas soferį, surašomas Ketubah vestuvių kontraktas, kuriame nurodomi vyro įsipareigojimus žmonai, būsima žmona susipažįsta su įsipareigojimais būsimam vyrui. Judėjų santuokoje daugiau dėmesio skiriama vyrui kaip šeimos galvai, žmona traktuojama kaip vyro pagalbininkė, taip kaip Adomo ir Ievos laikais. Po susitarimo jaunojo namuose vyksta vestuvės, į kurias būsimoji žmona turi atvykti pati (ne vyras vyksta į žmonos namus, kaip įprasta Vakaruose).
Žydų vedyboms būtinai reikalingas vestuvių hupah, simbolizuojantis namus, kuriuos judėjai statys kartu. Dvasiniame lygmenyje vestuvių hupah simbolizuoja Dievo pritarimą vestuvėms ir palaiminimą. Tačiau kiti sako, kad hupah simbolizuoja vyro apsaugą moteriai, tarsi apgaubiant ją saugumu. Įeidamas į vestuvių hupah judėjas privalo devėti jarmulką, o nuotaka visiškai uždengti veidą balta vestuvine suknele, taip pabrėžiant, kad Dievas aukščiau visko. Kristaus laikais judėjų vestuvės tęsdavosi visą savaitę su dainomis, valgiais, gėrimais bei linksmybėmis.
Krikščionybė
redaguotiKrikščionių vedybos įteisinamos remiantis santuokos sakramentu visam gyvenimui. Šeimoje vyras ir moteris turi daugmaž vienodas teises, tačiau šeimos galva pagal krikščionybės tradicijas laikomas vyras. Ikivedybiniai lytiniai santykiai laikomi nuodėme, tačiau po pašventinimo bažnyčioje lytiniai santykiai tampa morališkai priimtini.
Nuorodos
redaguoti| Šis su sociologija susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |