Rugsėjo 11

• JAV – Patriotizmo diena (minint 2001 m. rugsėjo 11 d. atakas).

Hiacintas – Jacintas – Augantas – Gytautė – Helga – Jackus – Gytė

• 1934 m. – Luokėje kilusio gaisro metu sudegė beveik visas miestelis.

• 1814 m. – Hiacintas Vasiliauskas, Romos katalikų pranciškonų vienuolis, paskutinis Smalėnų vienuolyno vyresnysis (m. 1889 m.).
• 1871 m. – Juozas Medeikis, knygnešys (m. 1934 m.).
• 1875 m. – Lazaris Gutmanas, Lietuvos gydytojas neurologas, psichiatras, medicinos daktaras (m. 1957 m.).
• 1923 m. – Petras Lipeika, lietuvių kino ir televizijos garso režisierius. Lietuvos kinematografininkų sąjungos narys, Lietuvos nusipelnęs inžinierius.
• 1928 m. – Bronius Kuculis, Lenkijos lietuvių kunigas, prelatas (m. 2005 m.).
• 1930 m. – Vita Černiauskienė, Lietuvos cirko artistė.
• 1933 m. – Antanas Jarumbauskas, Lietuvos ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras.
• 1937 m. – Tomas Venclova, poetas, publicistas, vertėjas, literatūros tyrinėtojas, Jeilio universiteto profesorius.
• 1941 m.:
  • Alfonsas Bukontas, Lietuvos poetas, vertėjas.
  • Irena Ona Vilienė, lietuvių audėja, tautodailininkė.
• 1942 m. – Sigitas Urbonas, Lietuvos ir Prienų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1943 m. – Rimvydas Jasinavičius, lietuvių inžinierius – elektrikas, ekonomistas, verslo konsultantas, technikos mokslų daktaras, dėstytojas, Mykolo Riomerio universiteto profesorius.
• 1944 m.:
  • Povilas Gumbis, pedagogas, Lietuvos ir Kaišiadorių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Romanas Karkauskas, Lietuvos statybos inžinierius, technologijos mokslų daktaras.
• 1949 m. – Juozas Laskevičius, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono kooperacijos ir politinis veikėjas.
• 1952 m.:
  • Danguolė Mikulėnienė, Lietuvos kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė.
  • Kristina Levišauskaitė, Lietuvos inžinierė ekonomistė, socialinių mokslų daktarė, Vytauto Didžiojo universiteto Biznio ir vadybos fakulteto Finansų katedros vedėja.
• 1953 m. – Rimantas Vaičekonis, choro dirigentas.
• 1959 m.:
  • Regina Laukaitytė, Lietuvos istorikė, humanitarinių mokslų daktarė.
  • Virgilijus Viščinis, Lietuvos ir Druskininkų politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1960 m. – Ramutis Klimas, Lietuvos zooinžinierius, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1962 m. – Romualdas Katauskas, Lietuvos ir Rietavo savivaldybės politinis veikėjas.
• 1965 m. – Laimutis Baltrūnas, ūkininkas, Lietuvos ir Kupiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1969 m. – Jurij Šeršniov, Lietuvos ir Klaipėdos miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1970 m. – Evaldas Lementauskas, Šiaulių ir Vilniaus miestų politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1973 m. – Linas „Ezopas“ Karalius, Lietuvos pramogų verslo veikėjas, politikas, 2008–2012 m. kadencijos Seimo narys. Išgarsėjo kaip muzikos grupės „ŽAS“ narys.
• 1980 m. – Diana Mačiūtė, kiokušin karate atstovė.

• 1670 m. – Žygimantas Liauksminas, SJ, Lietuvos teologas, filosofas, retorikos ir muzikos teoretikas, lietuvių muzikologijos pradininkas, vienas pirmųjų Vilniaus universiteto profesorių lietuvių (g. 1596 m.).
• 1923 m. – Juozas Čepukaitis, lietuvių rašytojas (g. 1870 m.).
• 1948 m. – Juozas Vilkutaitis – Keturakis, teisininkas, dramaturgas, visuomenės veikėjas (g. 1869 m.).
• 1957 m. – Jonas Bielionis, kompozitorius, chorvedys, pedagogas (g. 1909 m.).
• 1960 m. – Kazys Pakštas, Lietuvos geografas, keliautojas, visuomenės veikėjas, profesionaliosios geografijos Lietuvoje pradininkas (g. 1893 m.).
• 1961 m.:
  • Antanas Povylius, kultūros, visuomenės ir politinis veikėjas, kooperatininkas (g. 1871 m.).
  • Antanas Škėma, lietuvių išeivijos rašytojas, prozininkas ir dramaturgas, modernizmo atstovas, didžiausias novatorius lietuvių literatūroje (g. 1910 m.).
• 1977 m. – Vladas Juodeika, Lietuvos ekonomistas, ekonomikos daktaras, visuomenės veikėjas (g. 1900 m.).
• 2007 m. – Stasys Žlioba, Lietuvos ir Prienų rajono politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1944 m.).
• 2009 m. – Vladas Daujotas, dailininkas tekstilininkas, Lietuvos Dailės akademijos profesorius (g. 1921 m.).
• 2022 m. – Gražina Mareckaitė, Lietuvos teatrologė, dramaturgė (g. 1939 m.).^[1]
• 2024 m. – Galius Kličius, Lietuvos teatro ir kino dailininkas, scenografas (g. 1950 m.).^[2]

• 1297 – William Wallace Stirlingo tilto mūšyje nugalėjo anglų kariuomenę ir išvijo ją iš Škotijos;
• 1973 – karinis perversmas Čilėje, nuvertęs socialistą Čilės prezidentą Salvadorą Aljendė;
• 2001 – Rugsėjo 11 atakos: JAV dviem užgrobtiems lėktuvams įsirėžus į du iš Pasaulio prekybos centro dangoraižių Niujorke bei dar vienam į Pentagono pastatą Vašingtone, žuvo beveik 3000 žmonių;
• 2007 – Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas davė pradžią projektui Aktau miestas.

• 1524 m. – Pierre de Ronsard, prancūzų poetas (m. 1585 m.).
• 1656 m. – Ulrika Eleonora, Danijos karaliaus Frederiko III dukra, Švedijos karaliaus Karolio XI žmona (m. 1693 m.).
• 1771 m. – Mungo Parkas, škotų keliautojas ir tyrinėtojas, pirmasis žinomas vakarietis, keliavęs prie Nigerio upės.
• 1843 m. – Adolfas Vachas, vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas procesualistas (civilinio proceso teisės mokslininkas), ilgametis Leipcigo universiteto profesorius (m. 1926 m.).
• 1865 m. – Rainis, teisininkas, politinis veikėjas, Latvijos liaudies poetas, dramaturgas, lietuvių literatūros vertėjas į latvių kalbą (m. 1929 m.).
• 1877 m. – Feliksas Edmundovičius Dzeržinskis, revoliucionierius, ТSRS valstybės ir komunistų partijos veikėjas (m. 1926 m.).
• 1885 m. – Deividas Herbertas Lorensas, anglų rašytojas (m. 1930 m.).
• 1903 m. – Teodoras Adornas, vokiečių filosofas ir sociologas, muzikologas ir kompozitorius. Priskiriamas neomarksistinei Frankfurto mokyklai. Buvo Rokfelerio fondo remto „Radijo projekto“ Muzikos skyriaus direktoriumi (m. 1969 m.).
• 1945 m.:
  • Carlo Recalcati, Italijos krepšinio treneris.
  • Francas Bekenbaueris, vokiečių futbolininkas ir treneris (m. 2024 m.).
• 1949 m. – João Leiva Campos Filho, brazilų futbolininkas, kuris buvo Brazilijos rinktinės sudėtyje 1974 m. FIFA pasaulio taurėje.
• 1963 m. – Anthony Bowie, JAV krepšininkas, baigęs profesionalaus krepšininko karjerą.
• 1965 m. – Moby, JAV elektroninės muzikos atlikėjas.
• 1968 m. – Slaven Bilić, buvęs Kroatijos futbolininkas (gynėjas), futbolo treneris. Nuo 2006 m. treniruoja Kroatijos nacionalinę rinktinę.
• 1969 m. – Gidget Gein, Marilyn Manson buvęs bosistas.
• 1971 m.:
  • Morijama Daisuke, manga kūrėja. Geriausiai žinoma kaip Chrno Crusade serijų kūrėja.
  • Richard Paul Ashcroft, britų dainininkas.
• 1976 m.:
  • Maciej Żurawski, futbolininkas, Lenkijos rinktinės ir AÉ Lárisa klubo saugas.
  • Tomas Karpavičius, aktyvus visuomenės narys ir politikas.
• 1977 m.:
  • Christopher Brian Bridges, JAV repo atlikėjas. Vadovauja kompanijai DTP (Disturbing Tha Peace).
  • Sohrabas Bachtiarizadehas, futbolininkas, Irano rinktinės ir Saba Qom klubo gynėjas.
• 1978 m. – Dejan Stanković, futbolininkas, Serbijos ir Juodkalnijos rinktinės ir Milano „Inter“ klubo saugas.
• 1979 m. – Erikas Abidalis, futbolininkas, Prancūzijos rinktinės ir FC Barcelona klubo gynėjas.
• 1982 m. – Elvan Abeylegesse, Etiopijoje gimusi, bet Turkijai atstovaujanti lengvaatletė, kuri specializuojasi ilgo nuotolio bėgimų rungtyse. Nacionalinė ir buvusi 5000 m bėgimo pasaulio rekordininkė.
• 1985 m. – Shaun Patrick Livingston, amerikietis krepšininkas, rungtyniaujantis NBA lygoje Charlotte „Bobcats“ komandoje.
• 2005 m. – Chen Yuxi, kinijos šuolininkė į vandenį, pasaulio čempionė.

• 1227 m. – Oliveris Paderbornietis, vokiečių kronikininkas, Paderborno vyskupas (1223–1225 m.) (g. 1170 m.).
• 1823 m. – Davidas Rikardas, britų politinis ekonomistas, kuriam priskiriamas ekonomikos susisteminimas, buvo vienas įtakingiausių klasikinės ekonomikos atstovų. Taip pat jis buvo sėkmingas verslininkas, finansininkas ir spekuliantas, stebinęs didele sėkme (g. 1772 m.).
• 1886 m. – Eduardas Robertas Flegelis, buvo iš Lietuvos kilęs vokiečių keliautojas ir Afrikos tyrinėtojas (g. 1852 m.).
• 1888 m. – Domingo Faustino Sarmiento Albarracín, Argentinos prezidentas (nuo 1868 iki 1874 m.), švietėjas, rašytojas (g. 1811 m.).
• 1956 m. – Lusienas Febras, prancūzų istorikas ir istorijos filosofas. Labiausiai žinomas, kaip vienas prancūzų istoriografinės Analų mokyklos pradininkų (g. 1878 m.).
• 1971 m. – Nikita Chruščiovas, Tarybų Sąjungos valstybės veikėjas, nuo Stalino mirties 1953 metais iki 1964 metų spalio faktiškai valdęs šalį. Buvo Aukščiausiosios Tarybos deputatu (1937–1966 m.), Maskvos miesto ir srities komunistų partijos centrinio komiteto pirmuoju sekretoriumi (1935–1939; 1949–1953 m.), Ukrainos komunistų partijos centrinio komiteto pirmuoju sekretoriumi (1938–1949 m.), TSKP CK sekretoriumi (1949–1953 m.) (g. 1894 m.).
• 1973 m. – Salvadoras Aljendė, Čilės politikas, socialistas, Čilės prezidentas nuo 1970 iki 1973 m. Savo prezidentavimo metu įvedė visuotinę sveikatos apsaugos sistemą, reformavo švietimo sistemą, bandė sustiprinti ekonomikos valstybinę kontrolę. Mirė 1973 m. per A. Pinočeto įvykdytą pučą. Mirties priežastys neaiškios – pagal vieną versiją jis nusižudė, pagal kitą – buvo nužudytas Pinočeto šalininkų (g. 1908 m.).
• 1978 m. – Georgis Markovas, bulgarų rašytojas, žurnalistas, disidentas (g. 1929 m.).
• 1987 m.:
  • Lorne Greene, kanadiečių aktorius^[3] (g. 1915 m.).
  • Peter Tosh, jamaikiečių dainininkas ir muzikantas^[4] (g. 1944 m.).
• 1994 m. – Jessica Tandy, JAV aktorė, vyriausia Oskaro laureatė^[5] (g. 1909 m.).
• 2001 m. – Muhamedas Atta, (Muhammad Atta), egiptiečių teroristas (g. 1968 m.).
• 2021 m. – Abimaelis Gusmanas, Peru filosofijos profesorius, maoistinės organizacijos Švytintis kelias įkūrėjas ir ilgametis lyderis (g. 1934 m.).^[6]
• 2024 m. – Alberto Fujimori, Peru politikas, 1990–2000 m. šalies prezidentas (g. 1938 m.).^[7]