Plungės valsčius

55°55′š. pl. 21°50′r. ilg. / 55.91°š. pl. 21.84°r. ilg. / 55.91; 21.84

Plungės valsčius
Laikotarpis: 1658 – 1950 m.

Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Plungė

Rusijos imperija
Kauno gubernija	Telšių apskritis (1862–1915)

Lietuva
	Telšių apskritis (1919–1940)

Trečiasis Reichas
Ostlandas	Telšių apskritis (1941–1944)

Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Telšių apskritis (1944–1947) Plungės apskritis (1947–1950)

Plungės valsčius (rus. Плунгянская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Plungė.

Istorija

Valsčius minimas nuo 1658 m. Carmečiu minimas 1862 m., priklausė Kauno gubernijai.^[1] Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Plungės rajonui (11 apylinkių).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1877 m.		13 135	715 kiemų ^[2]	5 seniūnijos	46
1923 m.^[3]	314	8973	1781
1932 m.	287	9458		11 seniūnijų ^[4]
1949-01-01 (išsamiau)	315			11 apylinkių ^[5]

Vadovai

Pranas Kuzavas, 1932 m.^[6]

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.^[7]	Apylinkė, 1949 m.^[8]
Alksnėnai	Alksnėnų seniūnija	Alksnėnų apylinkė
Didvyčiai	Didvyčių-Jazdaičių seniūnija	Didvyčių apylinkė
Gandinga	Gondingos seniūnija	Gandingos apylinkė
Kantaučiai	Kontaučių seniūnija	Kantaučių apylinkė
Mišėnai	Mišėnų seniūnija	Mišėnų apylinkė
Nausodis	Nausodžio seniūnija	Nausodžio apylinkė
Stalgėnai	Stalgėnų seniūnija	Stalgėnų apylinkė
Staneliai	Stanelių seniūnija	Stanelių apylinkė
Truikiai	Truikių seniūnija	Truikių apylinkė
Užlieknis	Užlieknių seniūnija	Užlieknio apylinkė
Žlibinai	Žlibinų seniūnija	Žlibinų apylinkė
Iš viso:	11 seniūnijų	11 apylinkių

Gyvenvietės

1923 m. surašymo metu valsčiuje buvo šios gyvenvietės:

Alksnėnų k.
Berenių (Gembučių) k.
Bukontės dv.
Buožių k.
Burbaičių k.
Dilpšių k.
Erubaičių k.
Gaižupių k.
Gečaičių k.
Gondingos (Goldingos) k.
Jazdaičių dv.
Jodėnų k.
Jovaisiškės k.
Juodeikių I k.
Juodeikių II k.
Kalniškių k.
Kapsūdžių k.
Kaspariškės k.
Kaušienų k.
Kepurėnų k.
Kiekštų k.
Kontaučių k.
Kozonų k.
Kupsčių k.
Lekemės k.
Lieplaukalės k.
Lonkoslaukio k.
Luknienų k.
Macenių k.
Mardosų k.
Merkelių k.
Milašaičių k.
Mišienų k.
Narvaišių k.
Nausodžio k.
Noriškių k.
Nugarių k.
Olgapolio dv.
Pakerų k.
Pakirkšnojo k.
Palusčių k.
Paušnių k.
Plungės mst.
Prūsalių k.
Pučkarių k.
Purvaičių k.
Ruolaičių k.
Sausdravienių k.
Siurblių k.
Stalgėnų (Stalgalių) k.
Stalgų k.
Stanelių k.
Stonaičių dv.
Šarkių k.
Šlepečių k.
Tarvainių k.
Truikių k.
Užlieknio k.
Užupių k.
Vainaičių (Skruzdynių, Šilosod
Varkalių (Ausinskių) k.
Varkalių k.
Videikių I k.
Videikių II k.
Vieštavėnų k.
Žlibinų (Reivėnų) k.
Žvirblaičių k.
Žvirzdalių k.

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 8973 žmonės:

Lietuviai - 98,57% (8845);
Rusai 0,79% (71);
Žydai - 0,51% (46);
Kiti - 0,12% (11).

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1796	Jovaišiškė	Juozas Čiulda, kunigas, kalbininkas	1861
1908	Kaušėnai	Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorikas	1971
1909	Gečaičiai	Paulius Augius-Augustinavičius, grafikas	1960
1927	Maceniai	Vytautas Astrauskas, gydytojas	2004
1933	Grigaičiai	Ignas Budrys, dailininkas	1999
1936	Varkaliai	Juozas Domarkas, dirigentas
1938	Norvaišiai	Kazys Daukša, gydytojas
1939	Merkeliai	Stasys Domarkas, dirigentas
1940	Mardosai	Alfredas Guščius, rašytojas, poetas	2023
1943	Merkeliai	Eligijus Domarkas, režisierius
1949	Šlepečiai	Domas Kaunas, knygotyrininkas ir edukologas

Šaltiniai

↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 729–739 psl.
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 97
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 732 psl.
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 735 psl.
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 99

[1] Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.

[2] Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).

[3] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[4] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 729–739 psl.

[5] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 97

[6] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 732 psl.

[7] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 735 psl.

[8] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 99

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]