Nabta Plaja

Nabta Plaja
Vienas iš astronominių megalitinių kalendorinių akmenų ratų. Rastas Nabta Plajoje ir rekonstruotas Asuano Nubijos muziejuje
Nabta Plaja
Koordinatės	22°30′5″ š. pl. 30°43′5″ r. ilg. / 22.50139°š. pl. 30.71806°r. ilg. / 22.50139; 30.71806
Vieta	Egiptas
Istorija
Pastatytas	apie 9000−3400 m. pr. m. e.
Laikotarpis	Neolitas
Informacija
Vikiteka	VikitekaVikiteka

Nabta Plaja – archeologinė vietovė pietų Egipte, Nubijos dykumoje apie 100 km vakarų kryptimi nuo Abu Simbelo.

Nabta Plaja yra archeologinė vietovė, kurios ankstyviausi radiniai datuojami 9 tūkstantmečiu pr. m. e. Iki to laiko Rytų Sacharos pakraštyje buvo sausa kaip dabar, tačiau dėl įvykusių klimato pokyčių joje pradėjo lyti. Tarp apie 11000 ir 3860 m. bp. regione buvo septyni drėgni laikotarpiai, atskirti penkiais sausais. Drėgnais laikotarpiais vietovėje iškrisdavo 100−200 mm kritulių per metus. Vanduo kaupdavosi ežeruose, iš kurių Nabta Plaja buvo vienas didžiausių ir jo vandens surinkimo plotas siekė 1500 kv. km. Ežerai pritraukdavo gyvūnus ir priešistorinius žmones, kurie buvo pusiauklajokliai gyvulių augintojai. Žmonės buvo medžiotojai, rinkėjai ir kartais žvejodavo. Anksčiausios paleolito gyvenvietės Egipte rastos apie šiuos buvusius ežerus. Neolitinė era Nabta Plajoje skirstoma į keturias fazes:

• Ankstyvoji fazė truko apie 10000−7500 m. bp. Iš šio laikotarpio randami mikrolitiniai akmens įrankiai ir mažų akmeninių pjovimo įnagių rinkiniai. Randamos puodininkystės didelės vazos, dekoruotos įspaudais. Išsiaiškinta, kad regione puodžiai kaip priemaišas vazoms formuoti naudojo granodioritą ir gneisą, kas rodo, kad puodininkystės metodas tuo metu jau buvo susiformavęs. Šiuo metu žmonės laikė prijaukintus stambius raguočius;
• Vidurinioji fazė truko apie 7300−6500 m. bp. Puodininkystės dirbinių įspaudų kraštai tapo apgludinti. Akmens įrankiai toliau dominuoti mikrolitinių, tačiau ašmeninius labiau pakeitė skeltiniai. Tarp gyvulių pradėtos laikyti avys ir ožkos, kas lėmė didesnį gyventojų mobilumą. Fazės pabaigoje regionas patyrė supersausrą, kurios metu žmonės buvo pasitraukę, tikriausiai prie Nilo.
• Vėlyvoji fazė truko apie 6200−5800 m. bp. ir Paskutinė fazė truko apie 5400−4800 m. bp. Pasirodė pirmieji plonų ir apdailintų sienelių keramikiniai indai, tarp jų juodos viršūnės indai. Paskutinėje fazėje atsirado raibuliuotinė keramika. Akmens įrankiai tapo apdirbti skėlimu iš šono. Rasti akmenys, skirti kulti ir smulkinti grūdus, stručio kiaušinių lukštai, skirti nešioti vandenį ir susmulkinti naudoti papuošalams. Šiais laikotarpiais buvo pastatyti astronominiai kalendoriniai megalitų ratai, tikriausiai padėję sekti žmonėms lietaus atėjimą. Akmenų ratų sudarymas turėjo reikalauti ypatingų bendruomeninių pastangų ir tikriausiai turėjo ceremoninę prasmę. Atėjus lietui žmonės švęsdavo ir aukodavo gyvulį, kurį palaidodavo duobėje po plokščiu megalitiniu akmeniu. Vienoje iš duobių archeologai rado palaidotą karvės formos didelį akmenį, kuris laikomas anksčiausia žinoma monumentalia Egipto skulptūra ir datuojama ankstyvuoju 5 tūkstantmečiu pr. m. e.