Mėšlas
Mėšlas – grynos gyvūnų išmatos arba jų mišinys su kraiku. Tai viena svarbiausių organinių trąšų, kurios vertė buvo žinoma Babilonijoje.[1]
Priklausomai nuo jame esančių sausų medžiagų (tarp jų kraiko) kiekio, mėšlas gali būti skystas, pusiau skystas ar tirštas. Pastarasis yra pats geriausias ir tinkamiausias tręšti bei mažiausiai teršiantis aplinką.
Labai pagerina dirvos struktūrą, praturtina ir mikroorganizmais ir maisto medžiagomis, skatina humuso susidarymą. Mėšle esančių maisto medžiagų kiekis ir santykis priklauso nuo jo rūšies, kraiko kiekio ir kt. Kai kurios mėšlo rūšys (pvz., paukščių mėšlas, mėšlo mišinys su sutirštėjusiomis srutomis) turi labai daug azoto junginių.
Panaudojimas
redaguotiStatinių ar kitų didesnių talpų trečdalį tūrio pripildyti mėšlo ar pavytintos žolės, kitą dalį pripilti vandens. Turi rūgti savaitę, dvi. Šios skystosios trąšos tinka papildomam tręšimui tiek šiltnamiui, tiek ir laukui. Tačiau su jomis reikia elgtis atsargiai.
Tinka: agurkams, kopūstams, bulvėms, salotoms.
Netinka: svogūnams, morkoms, burokėliams, žirniams.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Alfredas Martynas Sviklas, Rasa Paleckienė, Rasa Šlinkšienė. Fosforo trąšos . Kaunas: Technologija, 2006, 6 p. ISBN 9955-25-036-4.