Kuždesių sala (filmas)

1954 m. vasarą JAV maršalai Tedis Denielsas ir Čakas Oulas atvyksta į Šatero salos Ešklifsko psichiatrijos ligoninę, kurioje kali įvairūs nusikaltėliai, tirti Reičelės Solando dingimo. Griežto režimo ligoninėje akylai saugoma, jos 42 pacientai yra bendrame korpuse, o 24 ypač pavojingi – trečiame ligoninės korpuse, kuriame anksčiau buvo karinis fortas.

Tedį domina ne tik Reičelės paslaptingas dingimas iš užrakintos palatos, bet ir jo paties keisti sapnai, staiga užeinantys galvos skausmai ir prisiminimai: apie gaisre žuvusią žmoną Dolores ir Dachau koncentracijos stovyklą, kurią 1945 m. jis vadavo. Niūri ligoninės aplinka sustiprina nemalonią asociaciją su mirties stovykla, kai tyrėjai susitinka su vokiečių gydytoju Neringu.

Ligoninės vyr. gydytojas Koulis tyrėjams paaiškina, kad Reičelė, nuteista už trijų savo vaikų nuskandinimą tvenkinyje, buvo įsitikinusi, kad yra ne ligoninėje, bet namuose. Jai rodosi, kad ligoninės darbuotojai tai paštininkai, pieno pardavėjai ir t. t. Jos palatoje surandamas raštelis su užrašu: „Keturių taisyklė: kas 67-tas?“. Ligonių ir personalo apklausa nieko neduoda, tik viena ligonė Tedžiui į bloknotą slapta užrašo: „Bėk!“ (angl. RUN).

Kol abu maršalai bando atskirti tiesą nuo melo, saloje prasideda audra, nutrūksta ryšys su išoriniu pasauliu. Virstantys medžiai sugadina ligoninės elektros apsaugos sistemą. Per audrą, Tedis su porininku pasislepia už ligoninės teritorijos esančiose kapinėse ir papasakoja, kad čia jis tikisi surasti savo žmonos žudiką Endriu Ledisą. Kad jis čia, jam papasakojo buvęs šios ligoninės pacientas Džiordžas Noizas.

Sargybiniai suranda maršalus ir sugrąžina į ligoninę. Reičelė Solando surandama prie švyturio; moteris Tedį priima kaip kare žuvusį vyrą. Gyd. Koulo kabinete Tedžiui pasidaro bloga ir košmarišką naktį jis praleidžia ne sanitarų kambaryje, o palatoje. Kitą rytą, pasinaudoję suirute, maršalai slapta patenka į griežto režimo trečią korpusą. Čia Tedis suranda Noizą, kuris jam pasako, kad ligoninėje atliekami bandymai su žmonėmis.

Tedis su Čaku per uolas prasibrauna prie švyturio, bet čia dėl nesutarimų jie išsiskiria. Paskui Tedis nuo skardžio pamato Čako lavoną prie vandens. Per uolą nusileidęs žemyn nieko neranda, bet uolos oloje suranda tikrąją Reičelę Solando. Pasirodo, kad ji pati buvo ligonines gydytoja, bet po bandymo pasauliui pasakyti teisybę apie ligoninėje vykdomus bandymus, tapo salos įkaite. Ji Tedžiui paaiškina, kad pačioje ligoninėje pacientams duodami psichotropiniai vaistai, o švyturyje vykdomos lobotomijos operacijos, siekiant kontroliuoti pacientų protus. Šių vaistų buvo pakišta ir Tedžiui.

Savo nuostabai Tedis jokių slaptų laboratorijų švyturyje nesurado, – bokštas buvo tuščias. Tik paskutiniame aukšte jis suranda gyd. Koulą, kuris paaiškina tikrąją situaciją. Tedis tik įsivaizduoja, kad yra JAV maršalas; iš tikrųjų jis Endriu Leidis, tas pats 67-tas pacientas. „Porininkas Čakas“ jo gydytojas Šianas; pacientė Reičelė Solando buvo Tedžio nužudyta žmona Dolores (anagrama Edward Daniels = Andrew Laeddis ir Rachel Solando = Dolores Chanal buvo paslaptingoji „Keturių taisyklė“); visi įvykiai buvo inscenizacija, kuri turėjo Endriui padėti ištrūkti iš išgalvoto pasaulio į tikrovę. Pasekoje Tedis-Endriu vėl išgyvena užmirštą šeimos tragediją... ^[3]