Klemensas III
Klemensas III | |
---|---|
174-asis Popiežius | |
Gimimo vardas | it. Paulino Scolari |
Gimė | 1130 m. Roma, Italija |
Mirė | 1191 m. kovo 27 d. (~61 metai) |
Palaidotas (-a) | Laterano Šv. Jono bazilika [1] |
Tautybė | italas |
174-asis Popiežius | |
Išrinktas | 1187 m. gruodžio 19 d. |
Baigė | 1191 m. kovo 27 d. |
Pirmtakas | Grigalius VIII |
Įpėdinis | Celestinas III |
Vikiteka | Klemensas III |
Klemensas III (Clemente III, gimimo vardas Paulino arba Paolo, Scolari, 1130 m. Romoje – 1191 m. kovo 27 d. palaidojimo vieta Laterano Šv. Jono bazilika ) – popiežius nuo 1187 m. gruodžio 19 d. iki mirties.
Biografija
redaguotiPopiežiaus Aleksandro III paskirtas arkikunigu Dievo motinos bazilikoje Romoje tarp 1166–1176 metų, Sergio e Bacco kardinolu diakonu 1179 m., 1180 m. Palestrinos kardinolu vyskupu. Jis pasirašinėjo popiežiaus bules tarp 1179–1187 m. Greitai po savo įšventinimo, jam pavyko išspręsti konfliktą tarp popiežiaus ir Romos piliečių. Pasirašytas susitarimas leidžiantis Romos piliečiams rinkti savo magistratą, tuo tarpu miesto vadovą skirdavo popiežius. Jis įkalbėjo Anglijos karalių Henrį II ir Prancūzijos karalių Pilypą II imtis Trečio kryžiaus žygio (1189–1192 m.).
1189 metų balandį jis nutraukė ilgai trukusia nesantaiką tarp popiežių ir Frydricho I Barbaroso pasirašydamas taikos sutartį. Išsprendė problemas kilusias su Škotijos karaliumi Viliamu I dėl arkivyskupo skyrimo. 1188 m. kovą jis atskyrė Škotijos bažnyčia nuo Jorko arkivyskupo priklausomybės ir įkūrė atskirą arkivyskupiją atskaitinga tiesiogiai Romai. Nepaisant savo sutaikančios politikos, Klemensas III užpykdė Šventosios Romos imperijos Imperatorių Henriką VI atiduodamas Sicilijos karalystę Tankredui (1189–1194 m.) Krizė buvo pačiame įkarštyje, kai popiežius mirė, manoma 1191 m. kovo gale.
Romos katalikų bažnyčios vadovai | ||
---|---|---|
Pirmtakas Popiežius Grigalius VIII |
Popiežius Klemensas III 1187-1191 |
Įpėdinis Popiežius Celestinas III |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ H. K. Mann. Tombs and Portraits of the Popes of the Middle Ages.