Kovo 10

• 40-ties paukščių diena (40-ties kankinių diena).

Butgailė – Emilis – Geraldas – Medūnė – Mintautas – Mintautė – Naubartas – Naumantas – Silvija

• 1993 – paskirta šeštoji vyriausybė, ministru pirmininku tapo Adolfas Šleževičius.

• 1668 m. – Jurgis Juozapas Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (m. 1689 m.).
• 1871 m. – Liudvikas Jakavičius, Lietuvos spaudos darbuotojas, teatro veikėjas (m. 1941 m.).
• 1876 m. – Edmundas Alfonsas Frykas, Lietuvos inžinierius architektas (m. 1944 m.).
• 1877 m. – Antanas Maliauskis, Lietuvos katalikų kunigas, filosofas, sociologas, publicistas, filosofijos ir politikos mokslų daktaras (m. 1941 m.).
• 1880 m. – Jonas Steponavičius, Lietuvos kunigas, pedagogas, politinis ir visuomenės veikėjas (m. 1947 m.).
• 1882 m.:
  • Aleksandras Kurkauskas, Lietuvos karinis veikėjas, generolas leitenantas.
  • Elena Trzebinskienė Brazaitytė, lietuvių spaudos darbuotoja, politinė veikėja. Karo gydytojo, literato, tautosakos rinkėjo Juozo Brazaičio duktė.
• 1890 m. – Juozas Liūdžius, teisėtyrininkas civilistas, teisėjas, visuomenės veikėjas (m. 1960 m.).
• 1893 m. – Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, inžinierius architektas (m. 1993 m.).
• 1896 m. – Kazys Gudelis, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1963 m.).
• 1898 m. – Zigmas Kuzmickis, Lietuvos literatūros ir kalbos tyrinėtojas, pedagogas, filologijos mokslų kandidatas (1966 m.) (m. 1976 m.).
• 1903 m. – Antanas Poška, lietuvių keliautojas, mokslininkas, antropologas, rašytojas, žurnalistas, vienas pirmųjų lietuvių esperantininkų (m. 1992 m.).
• 1907 m. – Vytautas Kazimieras Jonynas, grafikas, tapytojas, skulptorius, vitražų kūrėjas, vienas iškiliausių XX a. lietuvių menininkų (m. 1997 m.).
• 1921 m. – Bronė Balaišienė, Lietuvos stalo tenisininkė, trenerė (m. 1983 m.).
• 1927 m.:
  • Jonas Petras Kenstavičius, Lietuvos miškininkas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
  • Vladas Dautartas, Lietuvos rašytojas, eseistas, dramaturgas (m. 2000 m.).
• 1930 m.:
  • Justinas Marcinkevičius, poetas, dramaturgas, vertėjas, Lietuvos mokslų akademijos narys, nusipelnęs meno veikėjas.
  • Stanislovas Radvila, didikas, Lenkijos ūkio ir valstybės veikėjas.
• 1931 m. – Algirdas Vincas Kanauka, Lietuvos inžinierius, vadybininkas, viešojo administravimo daktaras, JAV kariuomenės majoras.
• 1932 m. – Zenonas Bajoriūnas, Lietuvos pedagogas, psichologas, habilituotas socialinių mokslų daktaras.
• 1933 m. – Malvina Meškauskienė-Raščiūtė, Lietuvos ekonomistė, habilituota socialinių mokslų daktarė.
• 1935 m.:
  • Anicetas Kunčius, Lietuvos dainininkas (baritonas) (m. 1990 m.).
  • Jonas Pleškys, lietuvis, buvęs TSRS Karinio jūrų laivyno laivo kapitonas, pabėgęs į užsienį (m. 1993 m.).
  • Romualdas Audrūnas Kunca, Lietuvos tapytojas.
• 1936 m. – Henrikas Zaremba, Lietuvos ir Šakių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1937 m. – Antanas Krutinis, Lietuvos statybos inžinierius, technologijos mokslų daktaras.
• 1938 m. – Jonas Kavaliauskas, choro dirigentas ir pedagogas.
• 1939 m. – Algimantas Vincas Ulba, Lietuvos ir Palangos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
• 1940 m. – Naubertas Jasinskas, Šiaulių dramos teatro aktorius, režisierius, dramaturgas (m. 1977 m.).
• 1943 m. – Juozas Ivaškevičius, Lietuvos gydytojas anesteziologas, reanimatologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1946 m.:
  • Alvyda Urbanavičiene, Lietuvos ir Alytaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Regina Ulkštinienė, gydytoja, Šiaulių miesto visuomenės veikėja.
• 1947 m. – Eugenijus Mažūnaitis, ekonomistas, Jonavos rajono savivaldos veikėjas, buvęs rajono meras (m. 2010 m.).
• 1949 m.:
  • Dalia Milukaitė-Buragienė, Lietuvos poetė ir medikė.
  • Leonidas Vorobjovas, Lietuvos dailininkas karikatūristas.
• 1950 m. – Arūnas Beišys, Lietuvos ir Tauragės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1951 m.:
  • Elena Pocevičienė, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės ir politinė veikėja.
  • Juozas Patašius, gydytojas, Lietuvos ir Lazdijų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1952 m.:
  • Ana Staniukėnienė, pedagogė, Lietuvos ir Visagino politinė veikėja.
  • Bronius Astrauskas, Lietuvos ir Šiaulių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vytautas Babravičius, lietuvių žurnalistas, dainų autorius ir atlikėjas, gitaristas, country muzikos Lietuvoje pradininkas.
• 1955 m. – Mindaugas Lužys, Lietuvos ir Varėnos rajono politinis veikėjas.
• 1956 m. – Ivan Parfionov, Lietuvos ir Visagino savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1958 m. – Algimantas Kriūnas, choro dirigentas.
• 1960 m. – Jonas Dumašius, Lietuvos ir Klaipėdos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1962 m. – Lolita Jablonskienė-Zabulytė, Lietuvos dailėtyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė.
• 1965 m. – Valdemaras Martinkėnas, Lietuvos futbolininkas, vienas žymiausių šalies vartininkų (m. 2004 m.).
• 1966 m. – Laima Denutienė, Lietuvos ir Varėnos rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1968 m. – Giedrius Baranauskas, Lietuvos fotografas, žurnalistas (m. 2023 m.).
• 1971 m. – Dainius Miglinas, Lietuvos ir Alytaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1980 m. – Eduard Tučinskij, Lietuvos futbolo žaidėjas. Žaidė KFC „Šiauliai“. 2006 m. sausio mėn. pasirašė sutartį su FC Vilnius komanda, vėliau perėjo į Visagino „Interą“.
• 1988 m. – Kęstutis Žeimys, lietuvių stalo tenisininkas, 2010 m. šalies čempionas.^[1] 2010 m. sausio 8 d. pasaulio stalo tenisininkų reitinge buvo 536-as^[2].

• 1675 m. – Voicechas Ceciševskis, SJ, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės pamokslininkas, teologas ir filosofas (g. 1604 m.).
• 1848 m. – Simonas Stanevičius, vienas iškiliausių XIX amžiaus lietuvių kultūros veikėjų bei rašytojų, labiausiai žinomas savo pasakėčiomis (g. 1799 m.).
• 1869 m. – Motiejus Brundza, Romos katalikų kunigas, švietėjas, religinių raštų rengėjas (g. 1824 m.).
• 1943 m. – Julius Baniulis, JAV lietuvių kultūros veikėjas, literatas, vertėjas (g. 1880 m.).
• 1949 m. – Antanas Vanagaitis, vargonininkas, chorvedys, kompozitorius, aktorius, visuomenininkas (g. 1890 m.).
• 1957 m. – Juozas Kaminskas, Lietuvos tapytojas (g. 1898 m.).
• 1963 m. – Mykolas Banevičius, Lietuvos literatūros tyrinėtojas (g. 1883 m.).
• 1980 m. – Vaclovas Čižiūnas, lietuvių pedagogas, visuomenės veikėjas (g. 1900 m.).
• 1982 m. – Vladas Bartusevičius, lietuvių dirigentas, folklorininkas (g. 1927 m.).
• 1992 m. – Bronius Bieliukas, lietuvių teisininkas, visuomenės veikėjas (g. 1908 m.).
• 2006 m. – Algimantas Mikėnas, Lietuvos inžinierius architektas (g. 1929 m.).
• 2007 m.:
  • Pranciškus Beinaris, Lietuvos vargonininkas, chorvedys, kompozitorius (g. 1921 m.).
  • Robertas Vaidotas, teatro ir kino aktorius (g. 1954 m.).
• 2008 m. – Natalija Kasatkina, Lietuvos sociologė, socialinių mokslų daktarė (g. 1949 m.).
• 2016 m. - Jurgis Gasiūnas, Lietuvos rašytojas, tremtinys.
• 2020 m. – Gražina Ručytė-Landsbergienė, lietuvių pianistė, pedagogė, visuomenės veikėja (g. 1930 m.).

• 1535 m. – vyskupas Tomas de Berlanga atrado Galapagų salas.
• 1831 m. – Prancūzijos karalius Liudvikas Filipas įsteigė svetimšalių legioną su būstine Alžyre;
• 1839 m. – britų-indų pajėgos Bolano perėja įsiveržė į Afganistaną. Prasidėjo Pirmasis anglų-afganų karas.^[3]
• 1862 m.– JAV išleisti pirmieji popieriniai pinigai.
• 1906 m.– Prancūzijos šachtoje įvyko sprogimas, nusinešęs 1099 gyvybes. Tai pati skaudžiausia avarija Europos anglių kasybos pramonės istorijoje.
• 1945 m. – 334 bombonešiai B-29 sugriovė ištisą Tokijo rajoną. Gaisruose žuvo per 100 tūkstančių žmonių.
• 2005 m. – Garis Kasparovas paskelbė apie pasitraukimą iš profesionalių šachmatų turnyrų.

• 1452 m. – Ferdinandas II Katalikas, nuo 1479 m. Aragono karalius, nuo 1468 m. Sicilijos karalius (Ferdinandas II), nuo 1474 m. Kastilijos ir Leono karalius (Ferdinandas V), nuo 1504 m. Neapolio karalius (Ferdinandas III). 1503–1516 m. titulinis Bizantijos imperatorius (m. 1516 m.).
• 1503 m. – Ferdinandas I, 1558–1564 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius, nuo 1526 m. Čekijos ir Vengrijos karalius, šį titulą siekė paveržti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto sesers sūnus J. Zapojajis (m. 1564 m.).
• 1776 m. – Luizė, Prūsijos karalienė, Frydricho Vilhelmo III, valdžiusio Prūsiją 1776–1840 m., žmona (m. 1810 m.).
• 1845 m. – Imperatorius Aleksandras III, Rusijos imperatorius, Lenkijos Karalius ir Suomijos didysis kunigaikštis nuo 1881 m. kovo 13 d. iki savo mirties 1894 m. lapkričio 1 d (m. 1894 m.).
• 1888 m. – Karlis Ievinis, latvių žurnalistas, rašytojas (m. 1977 m.).
• 1892 m. – Artūras Honegeris, Šveicarų kompozitorius, kuris gimė Prancūzijoje ir gyveno didelę savo gyvenimo dalį Paryžiuje (m. 1955 m.).
• 1903 m. – Bix Beiderbecke, džiazo muzikantas ir kompozitorius^[4] (m. 1926 m.).
• 1908 m. – Kristjan Palusalu, estų imtynininkas^[5] (m. 1987 m.).
• 1920 m. – Borisas Vianas, prancūzų rašytojas, vertėjas, dainų autorius ir atlikėjas, džiazo muzikantas ir kritikas, originalių vakarėlių organizatorius, aktorius. Kūrinius publikavo ir Vernon Sullivan slapyvardžiu (m. 1959 m.).
• 1929 m. – Stephen Myron Schwebel, amerikiečių teisininkas, teisėtyrininkas tarptautininkas, profesorius, Tarptautinio Teisingumo Teismo (ICJ) teisėjas (1981–2000), teismo pirmininkas (1997–2000), Nuolatinio arbitražo teismo narys.
• 1936 m. – Joseph S. Blatter, dabartinis FIFA prezidentas. Pakeitus João Havelange 1998 m. birželio 8 d. tapo aštuntuoju FIFA prezidentu.
• 1937 m. – Fiodoras Ivanovičius Ladyginas, rusų karinis žvalgybininkas, generolas pulkininkas, buvęs GRU vadovas.
• 1940 m. – Carlos Ray Norris, JAV kovos menų meistras ir Holivudo aktorius, geriausiai žinomas kaip pagrindinio vaidmens aktorius televizijos seriale Volkeris, Teksaso reindžeris.
• 1957 m. – Osama bin Muhamedas bin Avadas bin Ladenas, teroristinės organizacijos „al-Qaeda“ įkūrėjas.
• 1971 m. – Timothy Zachery Mosley, amerikiečių muzikos kompozitorius, R&B įrašų prodiuseris ir reperis. Jo kūryba laviruoja tarp hip – hop’o – R&B ir pop – šokių muzikos stilių.
• 1977 m. – Peter Enckelman, Suomijos futbolininkas. Premier Lygos Blackburn Rovers klubo atsarginis vartininkas. Kartais kviečiamas į nacionalinę rinktinę.
• 1978 m. – Camille Dalmais, prancūzų dainininkė, dainų autorė ir aktorė.
• 1979 m. – Enrikė Danielis Vera Toresas, Paragvajaus futbolininkas, rungtyniaujantis besiginančio saugo pozicijoje. Meksikos klubo Club Atlas žaidėjas.
• 1981 m. – Samuelis Eto Filsas, futbolininkas, Kamerūno rinktinės ir Internazionale klubo puolėjas.
• 1982 m. – Kwame Brown, JAV krepšininkas, rungtyniaujantis NBA, Detroito „Pistons“ komandoje.
• 1983 m. – Antoine Jordan, JAV krepšininkas.
• 1984 m. – Olivija Džeinė Vaild, airių kilmės amerikiečių aktorė.

• 1958 – Sharon Stone, JAV aktorė.

• 1291 m. – Argunchanas, ketvirtasis Persijos ilchanas (g. apie 1258 m.).^[6]
• 1832 m. – Muzio Clementi, nusipelnęs Italijos Klasicizmo epochos kompozitorius, pianistas, pedagogas ir dirigentas. Jis yra pirmasis kompozitorius, kūręs muziką specialiai pianinui. Žinomas dėl savo sonatų, sonatinų bei pianino pamokų rinkinių. XIX amžiuje Clementi buvo vadinamas „pianino tėvu“, „modernios pianino grojimo technikos tėvu“ ar „Romantinio pianino virtuoziškumo tėvu“ (g. 1752 m.).
• 1861 m. – Tarasas Hryhorovyčius Ševčenka, ukrainiečių poetas, dailininkas, rašytojas (g. 1814 m.).
• 1910 m. – Carl Reinecke, vokiečių muzikantas ir kompozitorius^[7] (g. 1824 m.).
• 1940 m. – Michailas Afanisijevičius Bulgakovas, rusų rašytojas, scenaristas (g. 1891 m.).
• 1985 m. – Konstantinas Ustinovičius Černenka, Tarybų Sąjungos politikas, buvęs TSKP lyderis. K. Černenkos vadovavimo laikotarpis pasižymėjo grįžimu prie brežnevizmo (g. 1911 m.).