Komodas

Komodas gimė Lucijaus Aurelijaus Komodo vardu Lanuvijuj, netoli Romos, kai valdė jo tėvas imperatorius Markas Aurelijus. Jis turėjo vyresnį brolį dvynį Titą Aurelijų Fulvą Antoniną, mirusį 165 m. O 166 m. spalio 12 d. jis tapo cezariu su savo jaunesniuoju broliu Marku Anijum Veru, kuris mirė 169 m., kai neatsigavo po operacijos. Taip Komodas liko vieninteliu Marko Aurelijaus sūnum. Jį prižiūrėjo tėvo gydytojas Galenas. Jis gavo gerą išsilavinimą, tikriausiai karinio paruošimo kaina.

Žinoma, kad Komodas buvo Karnunte, Marko Aurelijaus štabe, per Markomanų karus 172 m. Tikriausia ten 172 m. spalio 15 d. jam buvo suteiktas pergalingas titulas Germanicus armijos akivaizdoje. Titulas leidžia manyti, kad Komodas ten buvo, kai Markas Aurelijus pasiekė pergalę prieš markomanus. 175 m. sausio 20 d. jis įstojo į Pontifikų kolegiją, taip pradėdamas viešą gyvenimą.

175 m. balandžio mėn. Ovidijus Kasijus, Sirijos gubernatorius, pasklidus gandams apie Marko Aurelijaus mirtį pasiskelbė imperatoriumi. Kai jį pripažino imperatoriumi Sirija, Palestina ir Egiptas, jis tęsė maištą, nors buvo akivaizdu, kad Markas Aurelijus gyvas. Per pasiruošimus kovai su maištu, Komodas gavo toga viridis, Dunojaus fronte 175 m. liepos 5 d., taip formaliai tapdamas suaugusiu. Tačiau Kasijų nužudė jo paties centurionai dar prieš kampanijos pradžią.

Komodas lydėjo tėvą ilgoj kelionėj po rytines provincijas, kurioj jie aplankė Antiochiją. Po to keliavo į Atėnus, kur dalyvavo Eleusinos misterijose. Jie grįžo į Romą 176 m. rudenį.

Markas Aurelijus nuo Vespasiano laikų buvo pirmasis imperatorius, turėjęs sūnų, ir nors visi Penki geri imperatoriai prieš jį įpėdinį įsisūnijo, jis buvo tvirtai nusistatęs, kad Komodas užims sostą. 176 m. lapkričio 27 d. Markas Aurelijus suteikė sūnui imperatoriaus titulą, o 177 m. vidury – augusto titulą, formaliai pasidalindamas valdžia.

Komodas žavėjosi gladiatorių kautynėmis ir paliko kitiems rūpintis valstybės reikalais – iš pradžių savo tėvo draugams, paskui favoritams, priklausomiems nuo jo užgaidų. Kaip puikus lankininkas jis pasirodydavo arenoje su lanku ir strėlėmis tarsi Heraklis. Imperatorius įsakė pastatyti arenoje tiltelius, kad galėtų nieko nebijodamas šaudyti į žvėris. Jis taip pat įsakė kaldinti monetas, kurios vaizdavo jį kaip romėnų Heraklį, o Senatas buvo priverstas pripažinti jį dievu. Santykiai su senatoriais buvo pasibaisėtini: šiems buvo įsakyta lankytis amfiteatre ir ploti imperatoriaus žygdarbiams. Vieną kartą Komodas atsistoja prieš senatorius krizendamas su stručio galva rankoje ir gestu parodo, kad ir su jais norėtų taip pasielgti.

192 m. lapkritį Komodas dalyvavo Plebėjų žaidynėse, per kurias rytais nušaudavo šimtus gyvūnų strėlėmis, o popietę kaudavosi arenoje kaip gladiatorius (aišku, visuomet laimėdavo). Jis net sumanė 193 metų sausio pirmąją dieną paskelbti gladiatoriaus diena.

Jo siautėjimo nebeiškentę Laetas ir Eklektas sugalvojo sąmokslą prieš Komodą. Gruodžio 31 d. jie apnuodijo Komodo maistą, tačiau Komodas viską išvėmė ir išgyveno. Tada sąmokslininkai nusiuntė Komodo imtynių partnerį Narcizą, kad pasmaugtų imperatorių vonioje. Po jo mirties Senatas Komodą paskelbė valstybės priešu, visos jo statulos buvo nuverstos, o kūnas palaidotas Adriano mauzoliejuje. Tačiau 195 m. Septimas Severas reabilitavo Komodo vardą norėdamas įtikti Marko Aurelijaus šeimai. Komodo mirtis užbaigė Antonianų dinastiją.

Komodas figūruoja 1964 metų filme Romos imperijos žlugimas bei Gladiatoriuje (2000).

Romos imperatorius
Anksčiau valdė: Markas Aurelijus	Komodas (180–192) Antoninų dinastija	Vėliau valdė: Pertinakas
Straipsnių serijos apie Senovės Romą dalis