Juozas Liaudanskis

Tašyti akmenį išmoko iš tėvo – antkapinių paminklų meistro. 1934–1980 m. sukūrė akmens reljefų, skulptūrinių religinės tematikos antkapinių paminklų Kelmės, Kurtuvėnų, Liolių, Laukuvos ir kt. kapinėse. Sukūrė dekoratyvinių skulptūrų („Skalbėja“ 1970 m., „Baudžiava“, „Lietuvaitė“, abi 1981 m.), memorialinių karo tematikos paminklų, medžio skulptūrėlių („Melžėja“ 1967 m., „Žirgas“ 1973 m.), skulptūrinių kompozicijų („Knygnešys“, „Kūlimas senovėje“ 1966 m.).

Kūriniams būdinga simetrija, statiškumas, monumentalumas, santūri plastika, kruopščiai iškaltas šriftas, akmens natūralios faktūros išryškinimas. Ankstyvesnės skulptūros dažytos aliejiniais, bronziniais dažais. Vėlyvesnėje kūryboje ryški profesionalaus meno įtaka. Nuo 1966 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje.^[1]