Juozas Olekas

 

1974 m. baigė Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą. 1974–1976 m. studijavo Kauno medicinos institute, 1980 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. 1987 m. medicinos daktaras, 1989 m. tobulinosi Glazgo universitete.

1980–1988 m. Vilniaus universitetinės Raudonojo kryžiaus ligoninės gydytojas, 1982–1989 m. VU mikrochirurgijos centro laboratorijos vyr. mokslinis bendradarbis.

1988–1990 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo narys. 1989–1990 m. nuo Suvalkijos išrinktas SSRS Aukščiausios tarybos deputatu. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, nuo 1990 m. kovo 23 d. iki 1992 m. pabaigos – LR sveikatos apsaugos ministras, LDDP laimėjus rinkimus atsisakė dirbti vyriausybėje.

1992–1993 m. VU Plastinės chirurgijos klinikos vyr. mokslinis bendradarbis, Pasaulinės sveikatos organizacijos Europos regioninio biuro organizacinės komisijos narys. 1993–1994 m. Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Plastinės chirurgijos ir traumatologijos skyriaus vedėjas, 1994–1997 m. VU „Žalgirio“ ligoninės vyr. gydytojas, VU Medicinos fakulteto Stomatologijos klinikos docentas.

Nuo 1989 m. Lietuvos socialdemokratų partijos narys, nuo 1990 m. LSDP tarybos narys, nuo 1999 m. gegužės 29 d. LSDP pirmininko pavaduotojas.

1996–2019 m. Seimo narys. Nuo 2019 m. Europos Parlamento narys.

2003–2004 m. sveikatos apsaugos ministras, nuo 2006 m. krašto apsaugos ministras. Nuo 2000 m. spalio mėn. iki 2001 m. liepos mėn. Seimo socialdemokratinės koalicijos frakcijos seniūno pavaduotojas, vėliau, iki 2003 m. birželio mėn. ir nuo 2004 m. gruodžio mėn. iki 2006 m. liepos mėn. LSDP frakcijos seniūnas. 2006–2008 m. ir 2012–2016 m. krašto apsaugos ministras.

1997–2002 m. Lietuvos profesinių sąjungų centro pirmininkas. 1987 m. valstybinės premijos laureatas, Medikų kolegijos tarybos pirmininkas, Rotary klubo narys, UNICEF Lietuvos komiteto pirmininko pavaduotojas, Tarptautinės veido ir žandikaulių chirurgijos asociacijos narys. Baltijos visuomenės sveikatos instituto prezidentas. Lietuvos gatvės vaikų futbolo federacijos garbės prezidentas. Daugelio racionalizacinių pasiūlymų ir straipsnių autorius.

2019 m. išrinktas į Europos Parlamentą.

1999 m. greitkelyje Kaunas-Vilnius mirtinai sužalojo du pėsčiuosius, tačiau atsakomybės pavyko išvengti ^[1]. 2003 m. pritarė antikonstituciniam „Alitos“ gamyklos privatizavimui ^[2]. 2004, 2016 m. minimas korupcijos skandaluose ^[3][4].

• 2008 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai^[5];
• Asmeninė svetainė