Jonas Narvidas
Jonas Narvidas | |
---|---|
Gimė | 1910 m. lapkričio 29 d. Rygoje |
Mirė | 1982 m. rugsėjo 23 d. (71 metai) Vilniuje |
Palaidotas (-a) | Saulės kapinės |
Veikla | vargonininkas, dirigentas, pedagogas, kompozitorius. |
Jonas Narvidas (1910 m. lapkričio 29 d. Rygoje – 1982 m. rugsėjo 23 d. Vilniuje) – vargonininkas, dirigentas, pedagogas, kompozitorius.
Biografija
redaguotiMokėsi Rygos lietuvių gimnazijoje. Grįžęs į Lietuvą, 1931–1934 m. studijavo Kauno muzikos mokykloje ir Kauno konservatorijoje – pas Juozą Naujalį ir Nikodemą Martinonį mokėsi vargonuoti, pas Juozą Gruodį ir V. Jakubėną – kompozicijos; išklausė liturginio giedojimo kursą, mokėsi fortepijono, chorvedybos ir karo kapelmeisterio meno.
Tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje Ukmergėje, subūrė karių vokalinį ansamblį. Baigęs karinę tarnybą, vargonininkavo Kirdeikiuose, Čiobiškyje, Grinkiškyje ir Veiveriuose, vadovavo bažnytiniams chorams. 1940–1945 m. muziką ir dainavimą dėstė Kalvarijos vidurinėje mokykloje, vadovavo moksleivių ir suaugusiųjų chorams bei pučiamųjų orkestrui, kurį laiką buvo direktoriaus pavaduotojas mokymo reikalams.
Apsigyvenęs Vilniuje, vienerius metus buvo Švietimo skyriaus inspektorius. 1945–1949 m. Vilniaus konservatorijoje studijavo K. Paulausko fagoto klasėje ir Konrado Kavecko bei Jono Motiekaičio choro dirigavimo klasėse. Studijuodamas vadovavo mėgėjų chorams ir pučiamųjų orkestrams Trakų mokytojų seminarijoje, Vilniaus 1-ojoje ir 7-ojoje vidurinėse mokyklose.
Nuo 1946 m. – Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokyklos choro dirigavimo ir kitų disciplinų dėstytojas, 1949–1972 m. – choro dirigavimo metodinės komisijos pirmininkas. Išugdė daug jaunųjų choro dirigentų. Kurį laiką dėstė ir Lietuvos valstybinėje konservatorijoje.
Parašė 2 vadovėlius: „Chorinių kūrinių aranžuotės pagrindai“ (1962 m.) ir „Chorinio darbo pagrindai“ (1969 m.). Liko neišspausdintas vadovėlis „Instrumentacija pučiamųjų orkestrui ir orkestrinių partitūrų skaitymas“. Sukūrė apie 80 įvairių vokalinių ir instrumentinių kūrinių, kurių nemaža dalis dainos chorams. Buvo meno mėgėjų apžiūrų žiuri pirmininkas arba narys, Vilniaus miesto dainų švenčių dirigentas, respublikinių dainų švenčių konsultantas. 1965 m. suteiktas nusipelniusio mokytojo vardas.
Palaidotas Vilniaus Saulės kapinėse. Šiuo metu kapas neprižiūrimas ir apleistas.
Šaltiniai
redaguotiBoleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.