Jonas Kalvanas

Baigė Biržų gimnaziją. 1933–1936 m. studijavo teologiją Vytauto Didžiojo universitete, 1939 m. baigė teologijos studijas Rygos universitete. 1940 m. liepos 28 d. ordinuotas kunigu.^[1]

Nuo 1940 m. Tauragės, Sartininkų, Batakių, Skaudvilės ir kitų parapijų kunigas, aptarnavo Lietuvos latvių kalba kalbančias evangelikų liuteronų parapijas. Nuo 1941 m. rinktas Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorijos nariu, nuo 1971 m. – pirmininkas. 1976 m. išrinktas vyskupu.

Jo pastangomis 1968 m. Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia priimta į Pasaulinę liuteronų federaciją. 1992 m. pasirašė tarpbažnytinės bendrystės sutartis su Vokietijos Lipės krašto evangelikų liuteronų bažnyčia, 1994 m. su JAV evangelikų liuteronų bažnyčios Didžiojo Kanjono sinodu. 1992–1994 m. Klaipėdos universiteto Teologijos katedros steigimo iniciatorius, skaitė paskaitas.

Vadovavo Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios leidybinei veiklai. Su kitais kunigais nuo 1955 m. rengė ir leido „Evangelikų bažnyčios kalendorių“, Martyno Liuterio „Mažąjį katekizmą“ (1992 m.), „Augsburgo konfesiją“ (1994 m.), Česlovo Kavaliausko „Naujojo Testamento“ (1972 m., 1988 m.) vertimo vienas redaktorių. 1990 m. atkūrė ir redagavo žurnalą „Lietuvos evangelikų kelias“, parašė knygą „Dievas ir gamta“ (1994 m.). Rūpinosi Mažosios Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimu.^[2] Mažosios Lietuvos enciklopedijos straipsnių autorius.

1946 m. vedė mokytoją Martą Račkauskaitę (1923-2011). Susilaukė šešių vaikų (penkių dukterų ir sūnaus). Sūnus Jonas Viktoras Kalvanas.

Palaidotas Tauragės Joniškės kapinėse.