Ingolštatas

Ingolštatas (vok. Ingolstadt) – miestas Vokietijoje, Aukštutinėje Bavarijoje. Svarbus transporto centras. Ingolštato Centrinė stotis sujungta greituoju traukiniu su Niurnbergu nuo 2006 m. gegužės. Mieste taip pat yra šiaurinė stotis. Labai reikšmingas pramonės centras – išplėtota lengvųjų automobilių gamyba, veikia Audi centrinė būstinė, elektrotechnikos, tekstilės, maisto pramonė; didžiausias Vokietijos naftos perdirbimo centras – mieste dirba net 5 perdirbimo gamyklos.^[1] Miestas įsikūręs Dunojaus pakrantėje, Centrinėje Bavarijoje, ir priklauso Miuncheno metropoliteno sričiai, kurioje gyvena apie 5 mln. žmonių. Iliuminatai, Bavarijos slapta draugija, buvo įkurta Ingolštate XVIII a.

Ingolštatas vok. Ingolstadt

Ingolštato rotušė

Ingolštatas 48°45′49″ š. pl. 11°25′34″ r. ilg. / 48.76361°š. pl. 11.42611°r. ilg. / 48.76361; 11.42611 (Ingolštatas)

Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė	Vokietija
Žemė	Bavarija

Meras	Alfred Lehmann

Gyventojų (2009)	124 387
Plotas	133,35 km²
Tankumas (2009)	933 žm./km²

Istorija

Ingolštatas pirmąkart paminėtas Karolio Didžiojo dokumentuose 806 m. vasario 6 d. kaip Ingoldes stat (Ingoldo vieta). Apie 1250 m. Ingolštatas gavo miesto teises.

Miestas buvo Bavarijos-Ingolštato kunigaikštystės sostinė 1392–1447 m. Po to kunigaikštytė buvo sujungta su Bavarija-Landshutu. Bavarijos grafas Liudvikas VII įsakė pastatyti Naująją pilį, kurios formas įtakojo prancūzų gotikinė architektūra.

1632 m. balandžio 30 d. mirė Johann Tserclaes, Vokietijos lauko maršalas, kai švedų armija buvo apsiautusi miestą. Jis buvo sunkiai sužeistas susirėmime su Gustavo Adolfo armija. Ingolštatas tapo pirma tvirtove Vokietijoje, atlaikiusia visą švedų apgultį, tad jie pasitraukė.

Iš pradžių Ingolštatas buvo miestas tvirtovė, tad viduramžiais turėjo gynybines sienas. Bavarijos tvirtovė (1537–1930 m.) dabar yra Bavarijos armijos muziejus. Per Pirmąjį pasaulinį karą būsimasis Prancūzijos prezidentas Charles de Gaulle buvo mieste buvo laikomas kaip karo belaisvis. Greta yra dvi oro bazės, vienoje iš jų buvo bandomi lėktuvai. Antrojo pasaulinio karo metu smarkiai sugriautas.

Architektūra ir kultūra

Išliko XIII a. miesto sienos fragmentai, XIII–XIV a. minoritų ir šv. Mauricijaus bažnyčios, XV a. Dievo Motinos katedra, barokinė Švč. Mergelės Marijos bažnyčia, Senoji ir Naujoji miesto pilys. Miesto muziejuje eksponuojamas Gustavo Adolfo žirgas. Jį nušovė viena iš tvirtovės patrankų, kai juo jojo karalius. Patrankos pavadinimas Špyga. Žirgo palaikai buvo išsaugoti nesuirę 400 metų. 1472 m. Liudvikas IX, Bavarijos grafas, mieste įkūrė Ludwig Maximilian universitetą, kuris 1800 m. buvo perkeltas į Landshutą ir galiausiai į Miuncheną. Miestas paminėtas Mary Shelley romane Frankenšteinas kaip monstro gimtinė.

Lietuviai

Nuo XVI a. antrosios pusės Ingolštato universitete studijavo Lietuvos didikai: E. Tiškevičius, Sapiegos, Oginskiai, Pacai, Naruševičiai. Po Antrojo pasaulinio karo keturiose karo pabėgėlių stovyklose gyveno iki tūkstančio lietuvių, veikė daug jų visuomeninių ir kultūrinių organizacijų, vaikų darželis, pradinė mokykla. Vietos lietuvių bendruomenė turėjo chorą, tautinių šokių grupę, sporto komandas, leido biuletenį Naujos žinios. 1950 m. vasarą panaikinus pabėgėlių stovyklas, dauguma lietuvių išvyko į JAV ir kitas valstybes.