Hugo Grotius

Hugo Grotius

Hugo Grotius (1583-1645). Dailininkas - Michiel Jansz van Mierevelt, 1631 m.
Gimė	1583 m. balandžio 10 d. Delftas, Nyderlandai
Mirė	1645 m. rugpjūčio 28 d. (62 metai) Rostokas, Vokietija

Veikla	politikos, teisės filosofas ir teoretikas

Vikiteka	Hugo Grotius

Hugas Grocijus (angl. Hugo Grotius, ol. Huigh arba ol. Hugo de Groot, g. 1583 m. balandžio 10 d. Delfte, Nyderlanduose – 1645 m. rugpjūčio 28 d. Rostoke, Vokietijoje) – politikos, teisės filosofas ir teoretikas, teisėtyrininkas tarptautininkas, teologas.^[1] Hugas Grocijus laikomas tarptautinės teisės tėvu, vienas Suvereniteto teorijos, taip pat prigimtinės bei tarptautinės teisės pagrindėjų.

Biografija

Hugas Grocijus gimė pasiturinčioje protestantų šeimoje. Vaikystėje buvo vunderkindas. H. Grotius pradėjo studijuoti būdamas 11 m. Leideno universitete.^[2]^[3] Būdamas 12 m. laisvai kalbėjo lotynų ir graikų kalbomis, lotynų kūrė eiles, kurias dėl jų elegancijos ir subtilumo gyrė net mokslininkai. Pradžioje baigė įprastus laisvųjų menų kursus. 1599 m. tapo Orleano universiteto garbės daktaru.

H. Grocijus greitai kilo karjeros laiptais. Būdamas 16 metų tapo advokatu^[4]^[5], Olandijos valstybių valstybės advokatas, prokuroras, advocaat - fiscaal (1607 m.), Rotterdamo pensionierius (miesto sindikas) (1613 m.).^[6] H. Grocijus rėmė Olandiją kovoje su ortodoksiškais kalvinistais ir princu Moricu fon Oraniečiu.

Tarptautinės teisės teoretikas

Hugas Grocijus veikale „Trys knygos apie karo ir taikos teisę“ išleistame 1625 m. apibendrino visą tarptautinės teisės teoriją ir praktiką.^[1] Šis veikalas tapo pagrindinių Europos universitetų programų privaloma dalimi. 1758 m. jis išverstas į visas pagrindines Europos kalbas.

H. Grocijus nuo tarptautinės teisės atskyrė teologiją, parodė tarptautinės teisės savarankiškumą. Karą laikė teisingu atsakant į neteisybę (kai kėsinamasi į suverenių valstybių pagrindines teises: teisę į lygybę, į nepriklausomybę, į išlikimą, į pagarbą, į tarptautinę prekybą). Kai užsienio valstybė kėsinasi į atitinkamas teises, nukentėjusioji valstybė įgyja teisę į savigyną.

Šaltiniai

↑ ^1,0 ^1,1 „Hugo Grotius“. www.vle.lt. Nuoroda tikrinta 2022-08-01.
↑ Nellen, Henk J. M. (2014). Hugo Grotius: A Lifelong Struggle for Peace in Church and State, 1583 – 1645. Leiden: BRILL. psl. 22. ISBN 978-90-04-27436-5
↑ Blom, Hans W. (2009). Property, Piracy and Punishment: Hugo Grotius on War and Booty in De iure praedae: Concepts and Contexts. Leiden: BRILL. psl. 249. ISBN 978-90-04-17513-6
↑ „Hugo Grotius | Dutch statesman and scholar | Britannica“. www.britannica.com (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-08-01.
↑ Korab-Karpowicz, W. Julian (2010). A History of Political Philosophy: From Thucydides to Locke. New York, NY: Global Scholarly Publications. psl. 223. ISBN 978-1-59267-113-7
↑ Vreeland, Hamilton (1917). Hugo Grotius: The Father of the Modern Science of International Law. New York: Oxford University Press. ISBN 978-0-8377-2702-8

[:0-1] 1,0 ^1,1 „Hugo Grotius“. www.vle.lt. Nuoroda tikrinta 2022-08-01.

[2] Nellen, Henk J. M. (2014). Hugo Grotius: A Lifelong Struggle for Peace in Church and State, 1583 – 1645. Leiden: BRILL. psl. 22. ISBN 978-90-04-27436-5

[3] Blom, Hans W. (2009). Property, Piracy and Punishment: Hugo Grotius on War and Booty in De iure praedae: Concepts and Contexts. Leiden: BRILL. psl. 249. ISBN 978-90-04-17513-6

[4] „Hugo Grotius | Dutch statesman and scholar | Britannica“. www.britannica.com (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-08-01.

[5] Korab-Karpowicz, W. Julian (2010). A History of Political Philosophy: From Thucydides to Locke. New York, NY: Global Scholarly Publications. psl. 223. ISBN 978-1-59267-113-7

[6] Vreeland, Hamilton (1917). Hugo Grotius: The Father of the Modern Science of International Law. New York: Oxford University Press. ISBN 978-0-8377-2702-8

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]