Geografija
Geografija (sen. gr. γεωγραφία = geographia, žodis kilęs iš gr. γεω- = geo- 'žemė' ir γράφω = graphō 'rašau') – mokslas, kuris tiria Žemės fizinę erdvę ir paviršiaus vystymąsi, taip pat jos fizines savybes bei erdvę ir vietą, kurioje gyvena ir prekiauja žmonės.[1][2] Nors geografijos tyrimų objektas yra išskirtinai Žemės planeta, daug sąvokų gali būti pritaikomos platesniame kontekste kalbant apie kitus dangaus kūnus (planetologija).[3]
Geografijos istorija
redaguotiGraikai yra pirmoji žinoma civilizacija, aktyviai besidomėjusi geografija kaip mokslu ir filosofija. Pagrindinės asmenybės, prisidėjusios prie geografijos plėtros buvo: Talis iš Mileto, Herodotas, Eratostenas, Hiparchas, Aristotelis, Strabonas ir Ptolemėjas. Pirmąkart terminą γεωγραφία pavartojo III a. pr. m. e. gyvenęs graikų mokslininkas Eratostenas savo knygos pavadinime.[4] Romėnų sudarinėjami naujai atrastų šalių žemėlapiai papildė geografijos žinias naujais metodais.
Viduramžiais graikų ir romėnų žinias palaikė ir gilino arabų mokslininkai Idrisis, Ibn Batuta ir Ibn Chaldūnas.
Po Marko Polo kelionių susidomėjimas geografija Europoje išaugo. Dar labiau geografijos žinių ir teorinių pagrindų prisireikė Renesanso epochoje iki pat XVII a. vykstant didiesiems geografiniams atradimams.
XVIII a. geografija buvo pripažinta atskira disciplina ir tapo tipinės universitetinės programos dalimi.
Šakos
redaguotiFizinė geografija
redaguotiFizinė geografija gilinasi į Žemės mokslus.
- Fizinės geografijos disciplinos mokslų skirtumas:
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
Visuomeninė geografija
redaguotiTaip pat vadinama žmogaus geografija, antropogeografija. Jos tyrimų objektas – žmoniją formuojantys procesai ir modeliai.[5]
- Visuomeninei geografijai priskiriamos disciplinos:
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
Vienos naujausių visuomeninės geografijos tarpdisciplininių mokslo šakų:
Techninė geografija
redaguotiTechninė geografija tyrinėja statistinius metodus, įrankius ir techniką erdvinės informacijos surinkimui, analizei, naudojimui ir suvokimui.[6][7][8] Tai palyginti nauja geografijos mokslo šaka, dėl to jos išskyrimas kartais yra ginčijamas.
- Techninei geografijai priskiriamos disciplinos:
-
-
-
-
-
-
-
-
-
Lietuvoje
redaguotiLietuvoje geografijos mokslo užuomazgų būta 1580 m., kai Vilniaus universitete kaip pagalbinė istorijos disciplina buvo pradėta dėstyti geografija, tačiau pirmasis geografinis leidinys LDK išleistas vėliau – 1613 m. (K. M. Radvilos ir Tomašo Makovskio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis su nedidele geografijos apybraiža).[9] Kita vertus, aprašomosios geografijos žinių apie Lietuvos teritoriją turėjo dar senovės graikai, o viduramžiais žinias apie Lietuvos geografiją platino su baltais kariaujantys Europos riteriai. Dar vėliau geografijos žinių apie Lietuvą pagausėjo įvairių keliautojų aprašymuose.
Technika
redaguotiGeografiniai tyrimams ir analizei pagrindą suteikia klausimai „kur“ ir „kodėl ten“. Atsakydami į tai geografai remiasi fundamentalia prielaida, pagrįsta Toblerio pirmuoji geografijos dėsniu, anot kurio „visa yra susiję su viskuo, bet artimi dalykai yra labiau susiję nei tolimi“.[10][11] Vienas dėsnio pritaikymo pavyzdžių – hipotezė, kad Kauno ir Klaipėdos miestai turėtų vaidinti santykinai svarbesnį vaidmenį atitinkamai vidurio ir vakarų Lietuvos regionuose, tuo tarpu Vilnius turėtų būti svarbiausiu traukos centru rytų Lietuvoje ir savivaldybėse.[12] Žemėlapiai vaidina esminį vaidmenį nustatant erdvinius ryšius. Pastaraisiais metais geografinėje analizėje klasikinę kartografiją pakeitė geografinė informacinė sistema (GIS).
Organizacijos
redaguotiPasaulio geografus vienija Tarptautinė geografų sąjunga. Seniausios geografų draugijos – Prancūzijos (įkurta 1821 m.), Vokietijos (įkurta 1828 m.), Didžiosios Britanijos (įkurta 1830 m.), Rusijos geografų draugija (įkurta 1845 m.), Amerikos geografų draugija (įkurta 1851 m.)[13] Lietuvoje Lietuvos geografų draugija įsteigta 1934 m. Europos geografus vienija 1987 m. įkurta Europos geografų asociacija.
Taip pat skaitykite
redaguotiŠaltiniai
redaguoti- ↑ Diercke, Wörterbuch der Allgemeinen Geographie (vokiečių)
- ↑ Blotevogel: Geographie, S. 15 (vokiečių)
- ↑ Burt, Tim (2009). Key Concepts in Geography: Scale, Resolution, Analysis, and Synthesis in Physical Geography (2 leid.). John Wiley & Sons. pp. 85–96. ISBN 978-1-4051-9146-3.
- ↑ Dahlman, Carl; Renwick, William (2014). Introduction to Geography: People, Places & Environment (6 leid.). Pearson. ISBN 9780137504510.
- ↑ Johnston, Ron (2000). „Human Geography“. In Johnston, Ron; Gregory, Derek; Pratt, Geraldine; et al. (eds.). The Dictionary of Human Geography. Oxford: Blackwell. pp. 353–60.
- ↑ Sala, Maria (2009). Geography Volume I (1 leid.). Oxford, United Kingdom: EOLSS UNESCO. ISBN 978-1-84826-960-6.
- ↑ Sala, Maria (2009). GEOGRAPHY – Vol. I: Geography (PDF). Encyclopedia of Life Support Systems UNESCO. Nuoroda tikrinta 30 December 2022.
- ↑ Ormeling, Ferjan (2009). GEOGRAPHY – Vol. II: Technical Geography Core concepts in the mapping sciences (PDF). EOLSS UNESCO. p. 482. ISBN 978-1-84826-960-6.
- ↑ Česnulevičius, Algimantas, Baubinas, Ričardas. Geografija Lietuvoje (VLE)
- ↑ Tobler, Waldo (1970). „A Computer Movie Simulating Urban Growth in the Detroit Region“ (PDF). Economic Geography. 46: 234–240. doi:10.2307/143141. ISSN 0013-0095. JSTOR 143141. S2CID 34085823. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2019-03-08. Nuoroda tikrinta 2022-07-22.
- ↑ Tobler, Waldo (2004). „On the First Law of Geography: A Reply“. Annals of the Association of American Geographers. 94 (2): 304–310. doi:10.1111/j.1467-8306.2004.09402009.x. S2CID 33201684. Suarchyvuota iš originalo 2022-06-21. Nuoroda tikrinta 2022-07-22.
- ↑ GEOGRAFIJOS METRAŠTIS ANNALES GEOGRAPHICAE 50, Lietuvos geografų draugija, Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2007 m., Vilnius
- ↑ „AGS History“. 2009-02-26. Suarchyvuotas originalas 2009-02-26. Nuoroda tikrinta 2021-10-11.
Nuorodos
redaguoti