Frederikas V
Frederikas V (dan. Frederick V, 1723 m. kovo 31 d. Kopenhaga – 1766 m. sausio 14 d. Kopenhaga) – 1746–1766 m. Danijos ir Norvegijos karalius, Šlezvigo ir Holšteino hercogas, Oldenburgo ir Delmenhorsto grafas.
Frederikas V dan. Frederick V | |
---|---|
Danijos karalius, Norvegijos karalius, Šlėzvigo ir Holšteino hercogas, Oldenburgo ir Delmenhorsto grafas | |
Oldenburgai | |
Gimė | 1723 m. kovo 31 d. Kopenhaga |
Mirė | 1766 m. sausio 14 d. (42 metai) Kopenhaga |
Palaidotas (-a) | Roskildės katedra |
Tėvas | Kristijonas VI |
Motina | Sofija Magdalena Brandenburg-Kulmbach |
Danijos ir Norvegijos karalius | |
Valdė | 1746–1766 m. |
Pirmtakas | Kristijonas VI |
Įpėdinis | Kristijonas VII |
Vikiteka | Frederikas V |
Biografija
redaguotiKilęs iš Oldenburgų dinastijos. Buvo auklėjamas vokiška dvasia, tačiau, skirtingai nuo niūraus tėvo, pasižymėjo gyvybingumu, mokėjimu bendrauti, todėl jo karūnavimas buvo sutiktas džiugiai.
Valdymas
redaguotiBuvo vienu silpniausių Danijos karalių, mėgdavęs linksmas kompanijas, mažai kišosi į valstybės valdymą, patikėdamas šiuos darbus patarėjams, ypač Johann Hartwig Ernst von Bernstorff ir grafui Adam Gottlob von Moltke. Jo valdymo metu Danijoje vyravo taika ir gerovė. Danija liko neutrali, kai 1756–1763 m. vyko Septynmetis karas. Įkūrė Frederiksstadeną, kuris tapo Kopenhagos dalimi bei pastatė Amalienborgo rūmus.
Po pamaldžiojo Kristijono VI mirties, valdant Frederikui visu spindesiu atgijo dvaro gyvenimas; karalius rėmė meną ir mokslą. Atvėrė duris tėvo uždarytas Danų teatras, o tai pagyvino literatų kūrybą. Jam valdant 1754 m. įsteigta Danijos karališkoji menų akademija. Atsirado spaudos ir tikėjimo laisvė.
Po ankstyvos pirmosios žmonos Luizos mirties 1751 m. netrukus vedė antrą kartą – jo žmona tapo Julija Marija Braunšveig-Volfenbiutel. Su Luiza gimė sūnus, sosto įpėdinis Kristijonas VII, dukterys Sofija Magdalena, Vilhelmina Karolina ir Luiza. Santuoka su antrąja žmona, kuri tesirūpino savo sūnumi Frederiku, buvo nelaiminga. Karalius tapo melancholišku, apleido valstybės reikalus, ėmė daug gerti, kas galėjo būti ir jo ankstyvos mirties priežastimi. Jis taip pat turėjo penkis vaikus su ponia Hansen.
Palaidotas Roskildės katedroje. Jo atminimui jo vardu pavadintas vienas geriausių Kopenhagos restoranų.
Santuokos ir vaikai
redaguotiPirmoji Frederiko žmona nuo 1743 metų buvo princesė Luiza, Didžiosios Britanijos karaliaus Jurgio II ir Karolinos Ansbachės duktė. Iš septynių vaikų du mirė vos gimę. Vaikai:
- Kristianas (1745 birželio 7 – 1747 birželio 3) – Norvegijos ir Danijos princas;
- Sofija Magdalena Danė (1746 liepos 3 – 1813 rugpjūčio 21) – Švedijos karaliaus Gustavo III žmona;
- Vilhelmina Karolina Danė (1747 liepos 10 – 1820 sausio 19) – Danijos ir Norvegijos princesė, Hesen-Kaselio kurfiursto Vilhelmo I žmona;
- Kristijonas (1749 sausio 29 – 1808 kovo 13) – Danijos ir Norvegijos karalius Kristijonas VII;
- Luiza Danė ( 1750 sausio 30 – 1831 sausio 12) – Danijos ir Norvegijos princesė, Geseno-Kaselio princesės Luizos Karolinos motina, ir Danijos karaliaus Kristijono IX senelė.
1751 metų gruodžio 19 d. Luiza mirė. 1752 metais Frederikas vedė Julianą Mariją Braunšveig-Liuneburgietę, hercogo Braunšveig-Liuneburgo Ferdinando Albrechto II dukterį. Nuo antros santuokos gimė septyni vaikai. Patys žymiausi:
- Frederikas (1753 spalio 11 – 1805 gruodžio 7) – Danijos ir Norvegijos princas, Danijos karaliaus Kristijono VIII tėvas.
Frederikas taip pat turėjo penkis nesantuokinius vaikus nuo Else Chansen (dan. Else Hansen).
Nuorodos
redaguotiFrederikas V Oldenburgai
| ||
Karališkieji titulai | ||
---|---|---|
Prieš tai: Kristijonas VI |
Danijos karalius 1746–1766 |
Po to: Kristijonas VII |
Prieš tai: Kristijonas VI |
Norvegijos karalius 1746–1766 |
Po to: Kristijonas VII |