Fatehpur Sikris

Fatehpur Sikriui būdinga mogoliškoji indo–persiška architektūra iš smiltainio, gausiai dekoruota bareljefais, bokšteliais, kolonomis. Svarbiausi objektai:

• Bulando vartai (Buland darwaza) – 54 m aukščio statinys su vartais ir arabiškais įrašais, pastatytas apie 1577 m.;
• Didžioji mečetė (Jama masjid) – 1572 m. statinys su dideliu vidiniu kiemu, apsuptu „ivanais“, puošta bokšteliais (čhatriais);
• Salimo Čišti mauzoliejus – iš balto marmuro pastatyta Salimo Čišti kapavietė, puošta perlamutro mozaikomis bei mozaikiniais langais (džaliais), svarbi sufijų šventvietė;
• Viešųjų susirinkimų salė (Diwan-i-Am)
• Asmeninių susirinkimų salė (Diwan-i-Khas)
• Neišlikę Maldos namai (Ibādat Khāna), kuriuose buvo vystomas Akbaro sinkretinis tikėjimas Din-e Ilahi;
• Penkiaaukščiai rūmai (Panch Mahal) – nedidelis penkiaaukštis piramidiškas statinys;
• Muzikos namai (Naubat khana)

•  
  Didžioji mečetė
•  
  Bulando vartai
•  
  Salimo Čišti mauzoliejus
•  
  Mauzoliejaus langai

•  
  Diwan-i-Khas
•  
  Diwan-i-Am
•  
  Panč Mahalas
•  
  Astrologo vieta

Viduramžiais šioje vietoje buvo Sikrio kaimas, kuriame rinkdavosi sufijai. Pasak legendos, čia kartą atvykęs imperatorius Akbaras, kuris siekė čia gyvenančio sufijų šventojo Salimo Čišti palaiminimo paveldėtojo susilaukimui. Netrukus Akbarui gimė sūnus, kuri valdovas pavadino Salimu (Džahangyras), o Sikryje nusprendė pastatyti rūmus ir gyventi greta sufijų. Pergalėms prieš radžputus paminėti, Akbaras jam suteikė Fatehpuro pavadinimą, kuris reiškia „pergalės miestas“ (iš arabų fatah – 'pergalė' ir sanskrito pura – 'miestas'). Drauge su Agra, Fatehpur Sikris buvo Mogolų imperijos sostine. Čia Akbaras įrengė rūmų ir šventyklų kompleksą, pasižyminti savo didinga architektūra. Tačiau mirus Akbarui miestas buvo apleistas, daugiausiai dėl vandens trūkumo^[1]. Visgi, paminklai išliko iki šių dienų ir 1986 m. įrašyti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.