Darbo partija

2003 m. spalio 18 d. steigiamajame suvažiavime patvirtinti veiklos prioritetai, išrinkta partijos vadovybė. Pirmininku tapo Viktoras Uspaskichas, pavaduotojais – Viktoras Muntianas ir Žilvinas Padaiga.

2003 m. lapkričio 25 d. partiją įregistravo Teisingumo ministerija. Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos, kuriai vadovavo V. Uspaskich, nariai tapo partijos nariais (pvz. Romualda Kšanienė).

2004 m. kovo 20 d. įvyko pirmasis partijos suvažiavimas. Jame pristatyta partijos programos įgyvendinimo strategija, partijos taryba, kandidatai į Seimą bei Europos Parlamentą, išrinktas trečiasis partijos pirmininko pavaduotojas Antanas Bosas.

2006 m. balandžio 30 d. iš partijos išstojo 7 Seimo nariai. Jie įsteigė naują Pilietinės demokratijos frakciją. Iš partijos pasitraukė ir vienas steigėjų Viktoras Muntianas, likęs dirbti Seimo pirmininku.

2006 m. rugpjūčio 26 d. vyko septintasis partijos suvažiavimas. Jame Kęstutis Daukšys išrinktas partijos pirmininku, jo pavaduotojais tapo Šarūnas Birutis, Antanas Bosas, Valentinas Bukauskas, Vytautas Gapšys, Vydas Gedvilas, Loreta Graužinienė ir Jonas Pinskus.

2007 m. lapkričio 17 d. aštuntajame partijos suvažiavime partijos pirmininku perrinktas Viktor Uspaskich. Jo pavaduotojais tapo Loreta Graužinienė, Antanas Bosas, Vydas Gedvilas, Jonas Pinskus, Ona Juknevičienė, Raimondas Mockeliūnas, Mečislovas Zasčiurinskas.

Į 2008–2012 m. Seimą išrinkta 10 „darbiečių“: Viktoras Uspaskich, Loreta Graužinienė, Vytautas Gapšys, Virginija Baltraitienė, Valentinas Bukauskas, Saulius Bucevičius, Vydas Gedvilas, Mečislovas Zasčiurinskas, Dangutė Mikutienė, Kęstutis Daukšys. Seimo frakcijos seniūnu tapo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskich, jo pavaduotojais – V. Gapšys ir Seimo vicepirmininkė V. Baltraitienė.

 

2009 m. birželį Viktoras Uspaskich išrinktas į Europos Parlamentą. Jo vietą Seime užėmė Jonas Pinskus, o Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnu išrinktas Vytautas Gapšys.

2011 m. vasario savivaldybių rinkimuose partija laimėjo 165 mandatus. Į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą pateko 8 partiečiai. J. Pinskui atsisakius Seimo nario mandato ir tapus Vilniaus miesto vicemeru, jo vietą parlamente užėmė Jonas Kondrotas.

2011 m. kovą prie partijos prisijungė „Naujoji sąjunga“. Jos pirmininkas Artūras Paulauskas tapo partijos pirmininko pavaduotoju.

2012 m. gegužės 11–12 d. Jerevane vykusiame Europos liberalų demokratų ir reformų partijos (ELDR) tarybos posėdyje partija priimta į ELDR.

Į 2012–2016 m. Seimą pateko 29 partiečiai: Viktoras Uspaskich, Virginija Baltraitienė, Šarūnas Birutis, Saulius Bucevičius, Valentinas Bukauskas, Petras Čimbaras, Kęstutis Daukšys, Sergej Dmitrijev, Larisa Dmitrijeva, Vilija Filipovičienė, Viktoras Fiodorovas, Vytautas Gapšys, Vydas Gedvilas, Loreta Graužinienė, Gediminas Jakavonis, Jonas Kondrotas, Raimundas Markauskas, Dangutė Mikutienė, Petras Narkevičius, Raimundas Paliukas, Artūras Paulauskas, Audronė Pitrėnienė, Ričardas Sargūnas, Valdas Skarbalius, Darius Ulickas, Sergej Ursul, Vitalija Vonžutaitė, Mečislovas Zasčiurinskas, Zita Žvikienė. Partijos frakcijos narys Vydas Gedvilas išrinktas Seimo pirmininku, jo pirmuoju pavaduotoju tapo V. Gapšys. 2013 m. Seimo pirmininke išrinkta Loreta Graužinienė.

2013 m. partija susijungė su Lietuvos leiboristų partija. Darbo partija kaip juridinis asmuo išregistruota. Naująja partija tapo Darbo partija (leiboristai), pirmininkas – Vytautas Gapšys.

2013 m. liepos 12 d. Vilniaus apygardos teismas pripažino V. Gapšį kaltu Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje (skirta 35 750 Lt bauda).

2013 m. spalio 26 d. Šiauliuose vykusiame bendrame Darbo partijos (leiboristų) ir Krikščionių partijos suvažiavime pritarta šių partijų susijungimui. Nutarta, kad naujoji partija vadinsis Darbo partija ir turės ankstesnį Darbo partijos logotipą. Partijos pirmininke išrinkta Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.

2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų pirmame ture partija surinko 4,68 % balsų, mandatų nepelnė.^[5] Antrame rinkimų ture partija gavo 2 mandatus. Juos laimėjo Valentinas Bukauskas ir Petras Čimbaras.^[6] Abu partijos nariai prisijungė prie Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime.

2016 m. gruodžio 11 d. suvažiavime Kėdainiuose partijos pirmininke išrinkta Živilė Pinskuvienė. 2017 m. liepos 25 d. vykusiame neeiliniame partijos tarybos posėdyje ji atsistatydino. Iki 2018 m. partijos pirmininko pareigas laikinai ėjo Šarūnas Birutis.

2018 m. susikūrus Lietuvos socialdemokratų darbo partijai, į šią politinę jėgą perėjo nemažai Darbo partijos narių (pvz., Živilė Pinskuvienė).

2024 m. kovo mėnesį Europos prokuratūrai atliekant ikiteisminį tyrimą dėl galimo ES lėšų įgijimo apgaule, partijos būstinėje atliktos kratos.^[7]

2006 m. gegužės 17 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įtarimai pateikti partijos centrinės būstinės vadovo pavaduotojai Vitalijai Vonžutaitei, iždininkei Marinai Liutkevičienei ir buhalterei Nijolei Steponavičiūtei (vėliau jai įtarimai panaikinti). 2006 m. birželio 22 d. partijos atsakingajam sekretoriui V. Gapšiui įteiktas pranešimas apie įtarimą. Jam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

2006 m. birželio 29 d. partijai, kaip juridiniam asmeniui, įteiktas pranešimas apie įtarimą. 2006 m. liepos 18 d. V. Uspaskichui nurodyta atvykti į Generalinę prokuratūrą. Jis nepasirodė, rugpjūčio 25 d. teismas V. Uspaskichui paskyrė suėmimą. Tą pačią dieną paskelbta tarptautinė įtariamojo paieška, jam išduotas Europos arešto orderis. 2006 m. rugsėjo 15 d. V. Uspaskichas sulaikytas Maskvoje. 2007 m. rugsėjo 26 d. V. Uspaskichas Vilniaus oro uoste suimtas. 2007 m. rugsėjo 27 d. teismas jam skyrė namų areštą.

2008 m. balandžio 14 d. baudžiamoji byla perduota Vilniaus apygardos teismui. 2013 m. liepos 12 d. jis paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį. Juo įtariamieji (V. Uspaskichas, V. Vonžutaitė, V. Gapšys, M. Liutkevičienė ir partija) pripažinti kaltais.^[8]

• 2004 m. Europos Parlamento rinkimai: 5 mandatai.
• 2004 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai: 39 mandatai.
• 2007 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai: 111 mandatai.
• 2008 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai: 8 mandatai.
• 2009 m. Europos Parlamento rinkimai: 1 mandatas.
• 2011 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai: 165 mandatai.
• 2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai: 29 mandatai.
• 2014 m. Europos Parlamento rinkimai: 1 mandatas.
• 2015 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai: 148 mandatai.
• 2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai: 2 mandatai.
• 2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai: 10 mandatų.
• 2023 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai: 46 mandatai.
• 2024 m. rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje: 0 mandatų.
• 2024 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai: 0 mandatų.

• 2003–2006 m., 2007–2013 m., 2015 m., 2018–2022 m., 2024 m. Viktoras Uspaskich
• 2006–2007 m. Kęstutis Daukšys
• 2013 m. Vytautas Gapšys
• 2013–2015 m. Loreta Graužinienė
• 2015–2016 m. Valentinas Mazuronis
• 2016–2017 m. Živilė Pinskuvienė
• 2017–2018 m. Šarūnas Birutis
• 2022-2024 m. Andrius Mazuronis^[9]
• nuo 2024 m. Rolandas Janickas

• Logotipas sudarytas iš tolumoje esančio saulės disko, rodančio perspektyvą, atspindinčio ateities siekius;
• Lietuvoje veikia 60 skyrių.^{[reikalingas šaltinis]} 2 skyriai veikia užsienyje – Londone ir Čikagoje.^{[reikalingas šaltinis]}