Cenzūra
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Cenzūra (lot. censura < censeo – vertinu) – spaudos ir kitų visuomenės informavimo priemonių leidybos ir jų platinimo kontrolė, įvertinimas, pakeitimas arba atmetimas pagal tam tikras ideologines dogmas ir nuostatas.[1]
Cenzūra skirstoma pagal kontrolės būdą ir pagal kontroliuojančio organo priklausomybę. Pagal pirmąjį požymį ji gali būti išankstinė (prevencinė), taikoma dar neišspausdintiems leidiniams, ir paskesnioji (represinė) – bausmės už išspausdintus darbus. Pagal antrąjį požymį skiriama valstybinė (bendroji, karinė) bei bažnytinė cenzūra.
Cenzūra būdinga totalitariniams režimams, siekiantiems kontroliuoti informaciją, patenkančią piliečiams per masinio informavimo priemones. Cenzūrą Tarybų Sąjungoje atliko ištikimi režimui, apmokyti, surišti su saugumu asmenys, kurie tikrino tekstų atitikimą ideologinėms komunistinėms dogmoms bei nuostatoms, atmesdavo ar keisdavo netinkamas vietas arba net blokuodavo neįtinkančių tekstų autorius. Įstaiga, atlikdavusi knygų leidybos kontrolę komunistinėje Lietuvoje, vadinosi Glavlitas. Tokio tipo redagavimas paskatino atsirasti pogrindinę spaudą – vadinamąją savilaidą arba samizdatą.
Cenzūros tipai
redaguoti- Moralinė cenzūra, kuomet kontroliuojama moralinių normų neatitinkanti medžiaga (pornografija, keiksmažodžiai, smurto scenos, vulgari kalba, kiti tabu)
- Karinė cenzūra, kuomet kontroliuojama informacija apie taktines, žvalgybines paslaptis.
- Politinė cenzūra, kuomet kontroliuojama neigiama informacija apie valdžią, neleidžiama reikšti opozicinės nuomonės.
- Religinė cenzūra, kuomet kontroliuojama informacija, neatitinkanti religijos dogmų, prieštaraujanti, kitaip interpretuojanti ar neigianti religiją
- Korporacinė cenzūra, kuomet kontroliuojama informacija apie prekybines paslaptis, korporacijų neigiamus ekonominius rodiklius.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Irena Petrauskienė. Cenzūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 769-770 psl.