BrO-11
| BrO-11 | |
| Tipas | mokomasis sklandytuvas |
|---|---|
| Gamintojas | Simferopolio aviaremonto dirbtuvės |
| Kūrėjas | Bronius Oškinis |
| Pirmas skrydis | 1954 |
| Pradėtas naudoti | 1954 |
| Būsena | naudojami pavieniai egzemplioriai |
| Pagaminta vnt. | >2000 |
| Variantai | BrO-11M |
BrO-11 (BrO 'Bronius Oškinis') – Broniaus Oškinio konstrukcijos vaikų mokymo sklandytuvas, gamintas 1954–1960 m.
BrO-11 buvo skirtas 40–60 kg sveriančių paauglių skridimui, amortizatoriumi iškeliant ne aukščiau kaip 5 m lėkštuose, sklandytuvo sklendimo kampą atitinkančiuose šlaituose.
Pirmąjį BrO-11 prototipą B.Oškinis pagamino per dvi savaites 1954 m. rugpjūtį Simferopolio ARM dirbtuvėse. Skridimo bandymams BrO-11 buvo atgabentas į Maskvą ir 1954 m. lapkričio 16 d. jį bandė 8 lakūnai-bandytojai. Tušino aerodrome BrO-11 skrido net su 90 kg sveriančiais pilotais.
Serijinė BrO-11 gamyba vykdyta Simferopolio aviacijos dirbtuvėse ir Kropotkino DOSAAF dirbtuvėse Pamaskvėje (kiekvienose po 20-30 sklandytuvų per mėnesį). Daug šių sklandytuvų gaminosi patys sklandymo mėgėjai, nes sklandytuvas buvo specialiai sukonstruotas, kad jį būtų galima pigiai pasigaminti. Prasidėjus masinei mokomojo sklandytuvo BrO-11 gamybai, visoje TSRS pradėjo veikti daugybė sklandymo būrelių. Sklandymo būreliai, kuriuose buvo prakutusių sklandytojų ir sumanių instruktorių, išvilkimui naudojo savos gamybos mechaninius išvilktuvus, su kuriais buvo kylama iki 100 m ir didesnio aukščio. Tai buvo pavojinga, nes BrO-11 tokiems skridimams nebuvo skirtas. Taip buvo skraidoma ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje. Dažniausiai taip skraidė ten, kur nebuvo vilties įsigyti treniruočių sklandytuvų.
Sklandytuvai BrO-11 Rusijoje kai kur naudojami iki šiol.[1]
Konstrukcija
redaguotiBrO-11 – medinis vienvietis aukštasparnis. Sparnai paremti spyriais, o plokščia liemens ferma fiksuojama atatampomis. Skirtas 15–17 metų paaugliams. Jeigu piloto svoris viršija 60 kg, ant kilio dedamas 3 kg svoris normaliai centruotei grąžinti.
Medinės sklandytuvo detalės (išskyrus uosinę slidę) pagamintos iš pušies ir trisluoksnės faneros. Metalinės detalės pagamintos iš lakštinio plieno ir plieninių vamzdžių bei duraliuminio.
Sklandytuvas skrenda išsviestas guminiu 18 mm storio ir 30 m ilgio lynu (amortizatoriumi), ant kurio esantis žiedas užkabinamas už kablio prie sklandytuvo pavažos. Startui gali būti naudojami ir mažo galingumo išvilktuvai. Susipažinimui su sklandytuvo vairavimu sukurtas svirtinis B.Oškinio konstrukcijos treniruoklis.
Techniniai duomenys
redaguoti| Charakteristika | vertė |
|---|---|
| Ekipažas | 1 |
| Ilgis | 5,17 |
| Sparnų ilgis | 7,28 m |
| Sparnų plotis | 1,45 m |
| Aukštis | 1,4 m |
| Sparnų profilis | |
| Sparnų plotas | 10,5 m² |
| Tuščioji masė | 58 kg |
| Skrydžio masė | 118 kg |
| Piloto masė | 60 kg |
| Variklis | nėra |
| Traukos jėga | nėra |
| Tūpimo greitis | 30 km/h |
| Vidutinis greitis | 40 km/h |
| Aerodinaminė kokybė | 11 |
Nuorodos
redaguoti- ↑ АВИАЦИОННЫЙ ФОРУМ → А БРОшки ещё летают? Archyvuota kopija 2013-07-22 iš Wayback Machine projekto.