Barasinga
Cervus duvauceli | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Barasinga (Cervus duvauceli) | ||||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Binomas | ||||||||||||||||
Cervus duvauceli Cuvier, 1823 | ||||||||||||||||
Buvęs ir esamas arealas |
Barasinga (Cervus duvauceli, sin. Rucervus duvaucelii) – elninių (Cervidae) šeimos žinduolis. Seniau buvo paplitęs didelėje Pietų Azijos dalyje, tačiau dabar aptinkamas tik atskiruose arealuose Centrinėje Indijoje (~300 individų) bei Šiaurės Indijoje ir Nepale (~4000). Barasingos nelaisvėje veisiamos JAV, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Kūnas 110–120 cm aukščio, masė 160–180 kg. Patinų ragai iki 100 cm ilgio, jų kamienas išlinkęs lanku. Vasarą kailis aukso geltonumo, pereinantis į rudą, kartais su neryškiomis šviesiomis dėmėmis, žiemą – tamsiai rudas. Jaunikliai dėmėti.
Barasingų gyvenami plotai yra pelkėti, nusidriekę prie upių. Patinai laikosi atskirai nuo patelių su jaunikliais. Minta žoliniais augalais. Rujoja gruodžio-sausio mėnesį. Nėštumas trunka 5 mėnesius, gimsta dažniausiai 1 jauniklis (rečiau 2)[1].
Tai nykstanti rūšis, įtraukta į tarptautinę raudonąją knygą.
Skiriami 2-3 porūšiai:
- R. d. duvauceli – gyvena Indo–Gangos lygumos paupiuose;
- R. d. branderi – gyvena centrinės Indijos stambiųjų šorėjų miškuose (Kanhos nacionaliniame parke);
- R. d. ranjitsinhi – gyvena Asame (Kazirangos nacionaliniame parke).
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Barasinga. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002