airBaltic

1995 m. rugpjūčio 28 d. įkurta sudarius sutartį tarp Latvijos vyriausybės ir SAS. 29% priklausė SAS, 51% – Latvijos vyriausybei.^[3] 1995 m. spalio 1 d. pradėti skrydžiai pirmuoju lėktuvu „Saab 340“.^[4]

1996 m. įsigijo pirmąjį „AVRO RJ70“, tapo SAS dažno keleivio programos partneriu. 1997 m. įkurtas krovinių pervežimo padalinys. 1998 m. nusipirko pirmąjį lėktuvą „Fokker 50“. 1999 m. UAB, visi lėktuvai „Saab 340“ pakeisti į „Bombardier Q400". 2001 m. SAS išpirko kitų investuotojų akcijas. Latvijos vyriausybei priklausė 52,6%, SAS – 47,2%.^[3]

2003 m. nusipirko pirmą „Boeing 737-500“. 2004 m. birželio 1 d. pradėjo skrydžius iš Vilniaus oro uosto. 2004 m. spalį bendrovės prekinis ženklas iš „Air Baltic“ tapo „airBaltic“. Kėktuvų dažymo spalvos pakeistos į baltą fiuzeliažą su šviesiai žalia uodega.

2008 m. patyrė ~40 mln. eurų nuostolių. 2009 m. sausį bendrovės vadovybė nusipirko SAS akcijas, partnerystę su SAS nutraukė.^[5] 2009 m. birželį paprašė Latvijos vyriausybės subsidijos.

2016 m. privatiems investuotojams parduota 20% akcijų.^[6] Bendrovė nusipirko 20 naujų naujų Airbus A220-300. 2016 m. lapkričio 29 d. į Rygą atskrido pirmas. Juos bendrovė nusipirko už 1,28 mlrd. eurų.^[7] 2018 m. bendrovė paskelbė už 2,5 mlrd. eurų perkanti 30 naujų Airbus A220-300. Suma padidėtų iki ~5 mlrd. eurų, jei būtų išpildytas ir papildomų 30 lėktuvų užsakymas. Iki 2024 m. įvykdžius šį užsakymą, bendrovė skelbia skraidyti tik tokiais lėktuvais.^[8][9]

2020 m. balandį patvirtino verslo planą Destination 2025 CLEAN. Jame skiriama dėmesio pandemijai, pristatomas vien iš Airbus A220-300 sudarytas orlaivių parkas.

Iš Rygos skraido >70 krypčių (Europa, Skandinavija, NVS, Vidurinieji Rytai). Dar vykdo tiesioginius skrydžius iš Vilniaus ir Talino.

Turi atvirojo kodo sutartį su šiomis aviakompanijomis:^[10]

•  
  Airbus A220-300
•  
  Airbus A220 vidus
•  
  Boeing 757-200
•  
  Boeing 737-300
•  
  Boeing 737-500
•  
  Fokker 50
•  
  Bombardier Q400