Žemutinė Mezija
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Žemutinė Mezija (lot. Moesia Inferior) – Romos provincija pietryčių Europoje. Dabar Aukštutinės Mezijos teritorijoje yra šiaurinė Bulgarija, Rumunijos Dobrudža.
| Aukštutinė Mezija lot. MOESIA INFERIOR | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
 | ||||
| Valstybė |  Romos imperija
| |||
| Administracinis centras | Tomis Marcianopolis (nuo IV a.) | |||
Istorija
redaguoti86 m. Mezijos provincija buvo padalinta į dvi provincijas: Aukštutinę Meziją su sostine Viminaciume ir Žemutinę Meziją su sostine Tomyje, kurias skyrė Ciabraus upė. Iš Mezijos romėnai vykdė tolimesnius užkariavimus prieš dakus, kol 106 m. nukariavo jų karalystę už Dunojaus ir ten įkūrė Dakijos provinciją. Tačiau po to, kai 271 m. šią provinciją romėnai buvo priversti atiduoti gotams, imperatorius Aurelianas perkėlė visus Dakijos kolonistus į pietus nuo Dunojaus, t. y. į Meziją. Vakarinė Žemutinės Mezijos dalis buvo atiduota Aureliano Dakijos provincijai.
III a. pabaigos administracinių reformų metu Žemutinė Mezija buvo pervardinta Antrąja Mezija (lot. Moesia Segunda), ir nuo jos atskirta Mažoji Skitija. Sostinė perkelta į Marcianopolį. Antroji Mezija kartu su Mažąja Skitija, Trakija, Europa, Hemimontu ir Rodope sudarė stambesnį administracinį teritorinį vienetą - Trakijos dieceziją.
IV a. Žemutinėje Mezijoje apsigyveno gotai, VI a.– VII a. – slavai. Provincija panaikinta VII a., kuomet ją užkariavo bolgarai.