Žemdirbystė
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Žemdirbystė – viena iš agronomijos sričių, vienas seniausių žmonijos verslų. Atsirado siekiant padidinti maisto išteklius. Skirstoma į primityviąją (kaplinę, lydiminę, dirvoninę), ekstensyviąją (pūdyminę, žalieninę), intensyviąją (vaismaininę, pramoninę, kt.) alternatyviąją (ekologinę, veganišką, kt.).
Istorija
redaguotiGyvulininkystei atsiskyrus ir tapus atskira žemės ūkio šaka, žemdirbystė liko susijusi su nuolatiniu žemės dirbimu. Lietuvoje atsirado viduriniame neolite. Daugiausia dirbo moterys. Neolito pabaigoje susiklostė lydiminė žemdirbystė. I–IV m. e. a. pereita prie miškinės dirvoninės žemdirbystės, o I tūkstantmečio pabaigoje atsirado ir pūdyminė žemdirbystė.
Mesapotamijoje pirmieji žemdirbiai pasirodė apie 9000 m. pr. m. e., Egipte apie 7000 m. pr. m. e., Europoje apie 5000 m. pr. m. e.
Literatūra
redaguoti- Žemdirbystė. Vadovėlis. Aleksandro Stulginskio universitetas. 2013 m.