Rudė

Aythya nyroca Apsauga: 1(E) – Prie išnykimo ribos
Rudė (Aythya nyroca)
Apsaugos būklė
Beveik nykstantys (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai ( Animalia) Tipas: Chordiniai ( Chordata) Klasė: Paukščiai ( Aves) Būrys: Žąsiniai paukščiai ( Anseriformes) Šeima: Antiniai ( Anatidae) Gentis: Nardančiosios antys ( Aythya) Rūšis: Rudė ( Aythya nyroca)
Binomas
Aythya nyroca Güldenstädt, 1770

Rudė (Aythya nyroca) – žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis. Labai reta, nyksta visame pasaulyje.

Rudė yra mažiausia iš nardančiųjų ančių. Jos kūnas trumpas, suplotas, masyvus. Pažinti lengva iš ryškiai rudos galvos. Patelė kiek panaši į kuoduotosios anties patelę, tik snapo pamate nėra baltų dėmių. Patino galva ir dalis kaklo ryškiai rudi. Kaklo apatinėje dalyje yra tamsesnė žiedinė juosta. Nugara ir pečiai juodai rudi, žalsvo atspalvio. Sparnų veidrodėlis baltas su juodai ruda juostele užpakalinėje dalyje. Pagurklis ir krūtinė rudi, violetinio atspalvio. Kūno šonai ryškiai rudi. Pilvo vidurinė dalis ir pauodegys balti, kita pilvo dalis juosvai rusva, išmarginta taškeliais. Snapas melsvai juosvas, kojos melsvos su juosvomis plėvėmis. Rainelė balta. Patelė blankesnių spalvų. Pagurklis, krūtinės priekinė dalis ir šonai ryškiai rudi. Pilvas pilkšvas. Patinas poilsio apdaru panašus į patelę. Jaunikliai panašūs į patelę, tik blankesnių spalvų. Pūkinio apdaro viršutinė pusė ruda, apatinė – geltona. Galvos, kaklo ir krūtinės šonai geltoni. Viršugalvis tamsus. Prie sparnų – mažos šviesios dėmės.

Eurazijoje paplitusi nuo Pirėnų pusiasalio iki Obės slėnio, Altajaus papėdės. Šiaurėje arealas siekia pietinę Baltiją, Dnepro, Volgos vidurupį, Obės aukštupį. Į pietus paplitusi iki Afganistano, Mažosios Azijos, Viduržemio jūros. Gyvena Šiaurės Afrikoje. Šiaurinė arealo riba nepastovi. Žiemoja Viduržemio jūros baseine, Afrikoje, Pietų Azijoje.

Lietuvoje reta. Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Peri gana įvairiose vietovėse. Apsistoja nedideliuose ežeruose, nevengia ir miškingų vietų. Ypač mėgsta ežerus, kuriuose gausu augalijos bei nedidelių atviro vandens užtakių. Kartais apsigyvena sekliuose su gausybe plaukiojančių salelių ežeruose, dažnai įsikuria tvenkiniuose, vandens saugyklose.

Aktyvi šviesiu paros metu. Plaukia giliai panirusi į vandenį. Pavasarį grįžta kiek vėliau nei didžiosios antys, dryžagalvės kryklės ir smailiauodegės antys. Lizdus suka nedidelėse salelėse, kuriose gausu paparčių, viksvų, ant išplaukusių žolių kupstų. Dažnai sudaro mišrias poras su kitomis antimis: didžiąja, rudagalve ir kuoduotąja. Vienoje dėtyje paprastai būna 7–14 kiaušinių. Perėjimas užtrunka apie 26 dienas. Patinas visą perėjimo laiką laikosi šalia lizdo, kai kada rūpinasi ir jau išsiritusiais jaunikliais. Patelės peri uoliai, intensyviai. Maždaug 56 dienų amžiaus ančiukai jau pradeda skraidyti.

Vandens augalai sudaro mitybos pagrindą. Lesa maurabragius, plūdenas, alijošinius aštrius, nerčių lapus, stiebus, sėklas, šakneles. Taip pat neatsisako žirgelių, lervų, kartais – moliuskų bei vėžiagyvių. Maitinasi tik vandenyje, bet ir dieną, ir naktį.

• Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990.

Vikiteka: Rudė – vaizdinė ir garsinė medžiaga