Pascal

Pascal arba Paskalis – procedūrinė programavimo kalba, sukurta ALGOL programavimo kalbos pagrindu, vartojama mokymosi tikslais, mokant moksleivius ir studentus struktūrinio programavimo pagrindų.^[1]

Kalbą sukūrė Niklausas Virtas (Niklaus Wirth) 1970 metais kaip priemonę, skatinančią studentus programuoti struktūriškai. Kalba sukurta Algol kalbos pagrindu ir pavadinta matematiko bei filosofo Blezo Paskalio (Blaise Pascal) garbei.

Pagrindinės taisyklės:

• kiekviena programa prasideda program baziniu žodžiu (nebūtinai) ir baigiasi tašku (.)
• sakinių blokai apgaubiami baziniais žodžiais begin ir end
• didžiosios ir mažosios raidės Paskalyje neskiriamos, taigi 'Program', 'PROGRAM' ar 'program' reiškia tą patį.
• sakiniai skiriami kabliataškiais (;)
• visi kintamieji turi būti iš anksto apibrėžti nurodant tipą.

Paprasčiausių Paskalio kalba parašytų programų pavyzdžiai:

program Labas_pasauli;
begin
  WriteLn('Labas, pasauli!');
end.

program Sudėtis;
var a, b, c : integer;
begin
  WriteLn('Įveskite pirmą dėmenį');
  ReadLn (a);
  WriteLn('Įveskite antrą dėmenį');
  ReadLn (b);
  c := a + b;
  WriteLn('Skaičių ', a, ' ir ', b, ' suma yra lygi ', c);
  ReadLn;
end.

program lygtis;
var a, b, c : integer;
begin
  WriteLn('Lygtis x+a=b');  {kokią lygtį spręs programa}
  ReadLn;
  WriteLn('a:');  {1-as skaičius}
  ReadLn (a);
  WriteLn('b:');  {2-as skaičius}
  ReadLn (b);

  c := b - a;
  WriteLn('x = ', c);   {nežinomojo x reikšmė}
  ReadLn;
end.

Program DosInfo;
uses Dos;
var
  OS      : string[32];
  Version : word;
begin
WriteLn('Dos Informacija: ');
{$IFDEF WINDOWS}
  OS:='WINDOWS';
{$ENDIF}
{$IFDEF DOS}
  OS:='Dos';
{$ENDIF}
  Version:=DosVersion;
  WriteLn('Dos ',OS,'Versija:',Lo(Version),'.',Hi(Version));
  WriteLn('Kietojo Disko Informacija: ');
  WriteLn('Disko Skirsnio Dydis (C:\) : ',DiskSize(0),' Baitai');
  WriteLn('Laisva vieta: ',DiskFree(0),' Baitai');
  Readln;
end.

• FreePascal
• Turbo Pascal
• GNU Pascal kompiliatorius
• Delphi

Kuriant Pascal, buvo remtasi naujausiomis (struktūrinio) programavimo idėjomis, bandant jas apibendrinti, tad Pascal tapo ne tik mokomąja, bet ir konceptualia kalba, padariusia labai stiprią įtaką daugumai vėliau sukurtų kalbų, pvz., C. Bandant patobulinti Pascal, buvo sukurtos tokios kalbos, kaip Ada, Modula-2 ir Oberon. Pascal padarė beveik nesulyginamą įtaką kompiliatorių kūrėjams: Pascal sintaksė buvo kuriama taip, kad būtų galima kompiliuoti vienu praėjimu (kintamųjų, procedūrų etc. deklaravimas), todėl atsirado galimybė vykdyti atitikimo tarp programų tekstų ir generuoto kodo analizę. Analizuojant Pascal kompiliavimo metodus, buvo sukurtas USCD Pascal kompiliatorius bei virtuali mašina, skirta Pascal pseudokodo vykdymui, davusi pradžią vėliau kurtoms virtualioms mašinoms, ypač – Java.

Windows: GUI redaktorius + FPC kompiliatorius Archyvuota kopija 2006-07-14 iš Wayback Machine projekto. Plačiau Archyvuota kopija 2006-06-14 iš Wayback Machine projekto. Linux: GUI redaktorius + FPC kompiliatorius

• Lietuviškos Turbo pascal pamokos Archyvuota kopija 2008-10-05 iš Wayback Machine projekto.
• Knyga „Programavimas paskaliu“ (Windows cp1257 koduotė, jei kartais kam nerodytų) Archyvuota kopija 2009-08-14 iš Wayback Machine projekto.
• J. Blonskis ir V. Dagienė. Programavimo pradmenys. Vadovėlis XI–XII klasėms (projektas) Archyvuota kopija 2008-05-27 iš Wayback Machine projekto.
• Programavimas pascal. Teorija, pavyzdžiai ir pratimai. Archyvuota kopija 2011-07-13 iš Wayback Machine projekto.