Miško plukdymas

Miško plukdymas (dažn. sielių plukdymas) – medienos transportavimo būdas rąstus plukdant vandens telkiniu. Miško plukdymo upėmis ir ežerais verslas vadinamas sielininkyste.^[1] Tai pats pigiausias ir kartais vienintelis įmanomas medienos gabenimo iš kirtaviečių į apdirbimo vietas būdas. Daugelyje miškingų vietų nėra kelių ir geležinkelių, atstumai dideli, todėl patogiausia paleisti medieną plaukti pasroviui vandeningomis upėmis.

Skiriami trys pagrindiniai sielių plukdymo būdai:

• Palaidas – dažniausiai vykdomas per pavasario poplūdį. Naudojamas ten, kur nepraplaukia kitos vandens transporto priemonės. Rąstai plukdomi nesujungti tarpusavyje. Jiems valdyti upės vagoje įrengiamos specialios užtvaros (bonai). Rąstų grūstis ardo iš paskos plaukiantys sielininkai. Tačiau tokiu būdu plukdant dalis rąstų nuskęsta, be to, visiškai užpildoma upės vaga.
• Sielinis – mediena surišama į grupes, kurios suformuoja sielius (tūris iki 27 tūkst. m³). Jie buksyruojami motoriniais laivais, todėl toks būdas įmanomas tik laivuojamose upėse. Ties užtvankomis būna įrengiami specialūs kanalai sieliams nuleisti.
• Tinklinis – mediena nesurišama tarpusavyje. Ją gabena motoriniai laivai, apimdami rąstus specialiais tinklais. Toks būdas taikomas ežeruose.

Seniau TSRS kasmet būdavo nuplukdoma 105–120 mln. m³ medienos, o plukdomųjų kelių ilgis siekė 80 000 km. Dabar dažniausiai mediena gabenama patikimesniais būdais: geležinkeliais, miškovežiais arba krovininiais laivais.

UNESCO pasaulio nematerialusis paveldas Nuoroda Šalys:  Austrija,  Čekija,  Ispanija,  Latvija,  Lenkija,  Vokietija Metai: 2022

Europoje sielių plukdymo tradicija išsivystė viduramžiais, kuomet sieliai buvo gabenami upėmis per visą Europą. Rąstų krūvos galėdavo siekti 600 m ilgį, 50 m plotį ir 2 m aukštį, ir reikalavo specifinių navigacijos įgūdžių bei žinių: kaip parinkti tinkamą medieną, nugabenti prie upės, formuoti sielius. Sielininko profesija suformavo specifines tradicijas, kuomet jie ištisas savaites praleisdavo ant sielių, gyvendami ir dirbdami kartu. Formavosi technikos, įgūdžiai, kuriais bendruomenės dalindavosi, o per žodinę tradiciją jie buvo perduodami iš kartos į kartą.

Kai kurios šalys išlaikė sielių gabenimo tradiciją iki mūsų laikų, ir ji yra gyva per įvairius renginius, jaunimui skirtas stovyklas, kūrybines dirbtuves. Į tradiciją įtraukiamos įvairaus amžiaus, lyčių ir patirčių žmonės bei bendruomenės. Šiuo metu sielių plukdymo tradicija vertinama dėl darnaus medienos naudojimo, vandens ir ekosistemų apsaugos, o taip pat dėl kultūrinės tradicijos tęstinumo.

2022 m. miško plukdymo tradicija Austrijoje, Čekijoje, Ispanijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje buvo įrašyta į nematerialaus pasaulio paveldo sąrašą^[2].

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Austrijoje Materialusis Zalcburgo istorinis centras (1996) · Šenbruno rūmai ir sodai (1996) · Halštato-Dachšteino/Zalckamerguto kultūrinis kraštovaizdis (1997) · Zemeringo geležinkelis (1998) · Graco istorinis centras ir Egenbergo pilis (1999) · Vachau kultūrinis kraštovaizdis (2000) · Vienos istorinis centras (2001) · Fertės/Noizidlio ežero kultūrinis kraštovaizdis (2001, kartu su Vengrija) · Priešistoriniai Alpių namai ant polių (2011, kartu su kitomis penkiomis valstybėmis) · Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2017, kartu su 19 kitų valstybių) · Didieji Europos SPA miestai (Badenas prie Vienos) (2021, kartu su kitomis šešiomis valstybėmis) · Romos imperijos ribos, Dunojaus limai (2021, kartu su Vokietija ir Slovakija) Nematerialusis Medžioklė su sakalais (2010, kartu su 18 kitų valstybių) · Šemenlaufenas, Imsto miesto šventė Austrijoje (2012) · Klasikinis jodinėjimas ir Ispanijos jojimo mokykla Vienoje (2015) · Regioniniai amatų centrai: tradicinių rankdarbių kultūrinio paveldo išsaugojimo strategija (2016) · Griūčių rizikos valdymas (2018, kartu su Šveicarija) · Europos indigo dažyba (2018, kartu su Čekija, Vokietija, Vengrija ir Slovakija) · Piemenų migracija, sezoninis gyvulių varymas Viduržemio jūros regione ir Alpėse (2019, kartu su Italija ir Graikija) · Katedrų statymo talkos Europoje, arba Bauhütten: žinios, jų perdavimas, žinių ir inovacijų vystymas (2020, kartu su Vokietija, Prancūzija, Norvegija ir Šveicarija) · Lipizanerių veislės žirgų veisimo tradicijos (2022, kartu su 7 kitomis valstybėmis) · Miško plukdymas (2022, kartu su 5 kitomis valstybėmis) · Tradicinė irigacija: žinios, technikos ir organizavimas (2023, kartu su 6 kitomis valstybėmis)

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Čekijoje Materialusis Prahos istorinis centras (1992) · Telčo istorinis centras (1992) · Česki Krumlovo istorinis centras (1992) · Šv. Jono Nepomuko bažnyčia (1994) · Kutna Hora istorinis centras su Šv. Barboros bazilika ir Sedlecės Mergelės katedra (1995) · Lednicės-Valticės kultūrinis kraštovaizdis (1996) · Kromeržyžo sodai ir pilis (1998) · Holašovicės istorinio kaimo rezervatas (1998) · Litomyšlio pilis (1999) · Olomouco Šv. Trejybės kolona (2000) · Tugendhato vila Brno mieste (2001) · Tršebyčiaus žydų kvartalas ir Šv. Prokopijaus bazilika (2003) · Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2017, kartu su 19 kitų valstybių) · Karietų arklių veisimo ir treniravimo kraštovaizdis Kladrubyje prie Labos (2019) · Ercgebirgės kasyklų regionas (2019, kartu su Vokietija) · Didieji Europos SPA miestai (Františkovy Laznės, Karlovy Varai, Marianske Laznės) (2021, kartu su kitomis šešiomis valstybėmis) · Žatecas ir Saaz apynių kraštovaizdis) (2023) Nematerialusis Slovacko verbunkas, šokiai (2008) · Medžioklė su sakalais, gyvasis žmonijos paveldas (2010, kartu su 18 kitų valstybių) · Užgavėnių eitynės ir kaukės Hlinecko regiono kaimuose (2010) · Karalių eisena pietryčių Čekijoje (2011) · Čekijos ir Slovakijos lėlių teatras (2016, kartu su Slovakija) · Blaudruck/Modrotisk/Kékfestés/Modrotlač indigo dažyba Europoje (2018, kartu su 4 kitomis valstybėmis) · Rankų darbo kalėdinių eglučių žaislai iš pūsto stiklo (2020) · Miško plukdymas (2022, kartu su 5 kitomis valstybėmis) · Rankų darbo stiklo gamybos žinios, meistrystė ir įgūdžiai (2023, kartu su 5 kitomis valstybėmis)

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Ispanijoje Galisija, Astūrija ir Kantabrija Altamiros urvas ir Šiaurės Ispanijos paleolitinis urvų menas (1985) · Ovjedo ir Astūrijos karalystės paminklai (1985) · Santjago de Kompostelos senamiestis (1985) · Santjago de Kompostelos kelias (1993) · Lugo romėnų sienos (2000) · Heraklio bokštas (2009) La Riocha ir Baskija San Miljan de la Kogolijos vienuolynai (1997) · Biskajos tiltas (2006) · Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2017, kartu su 19 kitų valstybių) Kastilija Eskorialio vietovė ir vienuolynas (1984) · Burgoso katedra (1984) · Segovijos senamiestis ir Akvedukas (1985) · Avilos senamiestis su Extra-Muros bažnyčiomis (1985) · Toledo istorinis centras (1986) · Salamankos senamiestis (1988) · Kuenkos istorinis įtvirtintas miestas (1996) · Las Médulas (1997) · Alkala de Henareso universitetas ir vidinė teritorija (1998) · Atapuerkos archeologinė vietovė (2000) · Aranchueso kultūrinis kraštovaizdis (2001) · Koa slėnio ir Siega Verdės paleolitinio meno vietovės (2010, kartu su Portugalija) · Gyvsidabrio kasyklų paveldas Idrijoje ir Almadene (2012, kartu su Slovėnija) · Paseo del Prado ir Buen Retiro, meno ir mokslo kraštovaizdis (2021) Aragonas Aragono Mudecharų architektūra (1986) · Pirėnai – Monte Perdidas (1997, kartu su Prancūzija) Katalonija ir Valensija Antoni Gaudí statiniai Barselonoje (1984, 2005) · Pobleto vienuolynas (1991) · Loncha de la Seda Valensijoje (1996) · Katalonų muzikos rūmai ir Šv. Pauliaus ligoninė Barselonoje (1997) · Pirėnų pusiasalio Viduržemio jūros baseino uolų menas (1998) · Tarakono archeologinis ansamblis (2000) · Elčės palmių giraitė (2000) · Boji slėnio katalonų romaniškosios bažnyčios (2000) Estremadura Kasereso senamiestis (1986) · Meridos archeologinis ansamblis (1993) · Gvadalupės Šv. Marijos vienuolynas (1993) Andalūzija Kordobos istorinis centras (1984) · Alhambra, Cheneralifė ir Albaisinas Granadoje (1984) · Sevilijos katedra, alkasaras ir Indijų archyvas (1987) · Donjanos nacionalinis parkas (1994) · Ubedos ir Baesos renesanso paminklų ansambliai (2003) · Antekeros dolmenai (2013) · Medina Azahara (2018) Salos Garachonajaus nacionalinis parkas (1986) · Ibisa – bioįvairovė ir kultūra (1999) · San Kristobal de la Lagūna (1999) · Teidės nacionalinis parkas (2007) · Sera de Tramuntanos kultūrinis kraštovaizdis (2011) · Risco Caido ir šventieji kalnai Gran Kanarijos kultūriniame kraštovaizdyje (2019) · Priešistorinės Talajoto Menorkos vietovės (2023) Nematerialaus paveldo objektai

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Latvijoje Materialusis Rygos senamiestis (1997) · Struvės geodezinis lankas (2005, kartu su kitomis devyniomis valstybėmis) · Kuldygos senamiestis (2023) Nematerialusis Baltijos šalių dainų ir šokių šventės (Latvija) (2003/2008, kartu su Lietuva ir Estija) · Suitų kultūrinė erdvė (2009) · Miško plukdymas (2022, kartu su 5 kitomis valstybėmis)

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Lenkijoje Materialusis Krokuvos senamiestis (1978) · Veličkos druskos kasyklos (1978) · Belovežo giros nacionalinis parkas (1979, kartu su Baltarusija) · Aušvicas/Birkenau – nacių Vokietijos koncentracijos ir naikinimo stovykla (1979) · Varšuvos senamiestis (1980) · Zamostės senamiestis (1992) · Torūnės viduramžių miestas (1997) · Malborko teutonų ordino pilis (1997) · Zebžydovos Kalvarija: manierizmo architektūra ir parko kraštovaizdžio kompleksas bei piligrimų parkas (1999) · Taikos bažnyčios Javore ir Svidnicoje (2001) · Pietinės Mažosios Lenkijos medinės bažnyčios (2003) · Muskau/Mužakovo parkas (2004, kartu su Vokietija) · Vroclavo Šimtmetinė salė (2006) · Lenkijos ir Ukrainos Karpatų medinės cerkvės (2013, kartu su Ukraina) · Tarnovske Gurų švino, sidabro ir cinko kasykla ir jos vandens sistema (2017) · Kšemionkų priešistorinės titnago kasyklos (2019) · Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2021, kartu su 19 kitų valstybių) Nematerialusis Krokuvos prakartėlės (2018) · Drevinė bitininkystė (2020, kartu su Baltarusija) · Gėlių kilimų tradicija devintinių procesijose (2021) · Medžioklė su sakalais, gyvasis žmonijos paveldas (2021, kartu su 22 kitomis valstybėmis) · Miško plukdymas (2022, kartu su 5 kitomis valstybėmis)

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Vokietijoje Šlėzvigas-Holšteinas Hamburgas ir Meklenburgas-Pomeranija Hanzos sąjungos miestas Liubekas (1987) · Štralzundo ir Vismaro istoriniai miestai (2002) · Vatų jūra (2009, kartu su Nyderlandais ir Danija) · Špaiherštatas ir Kontorhauzo rajonas su Čilihauzu (2015) · Archeologiniai pasienio kompleksai Hedebiu ir Danevirkė (2018) · Romos imperijos ribos, Žemutinės Germanijos limai (2021, kartu su Nyderlandais) · Šverino rezidencinis ansamblis (2024) Žemutinė Saksonija ir Brėmenas Hildesheimo Švč. Marijos katedra ir Hildesheimo Šv. Mykolo bažnyčia (1985) · Ramelsbergo kasyklos, Goslaro istorinis miestas ir Aukštutinio Harco vandentvarkos sistema (1992) · Dresdeno Elbės slėnis (2004-2009) · Brėmeno rotušė ir Brėmeno Rolandas (2004) · Alfeldo Fagus gamykla (2011) Brandenburgas, Berlynas ir Saksonija Berlyno ir Potsdamo rūmai bei parkai (1990) · Muziejų sala Berlyne (1999) · Muskau parkas/Mužakovo parkas (2004, kartu su Lenkija) · Berlyno modernistinių namų kompleksas (2008) · Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2011, kartu su 19 kitų valstybių) · Le Corbusier architektūra: svarbus įnašas į modernųjį judėjimą (2016、kartu su 6 kitom valstybėmis) Saksonija-Anhaltas ir Tiuringija Kvedlinburgo senamiestis, bažnyčia ir pilis (1994) · Bauhauso objektai Veimare ir Desau (1996) · Eislėbeno ir Vitenbergo liuteronų paminklai (1996) · Klasikinis Veimaras (1998) · Vartburgo pilis (1999) · Desau-Verlico sodų karalija (2000) · Naumburgo katedra (2018) · Viduramžių žydų paveldas Erfurte (2023) Šiaurės Reinas-Vestfalija ir Hesenas Acheno katedra (1978) · Augustusburgo ir Falkenlusto rūmai Briūlyje (1984) · Loršo abatija ir koplyčia (1991) · Kelno katedra (1995) · Meselio fosilijų radimvietė (1995) · Romos imperijos sienos: Adriano siena, Antonino siena, Limes Germanicus (2005, kartu su UK) · Vilhelmshėhės parkas (2013) · Karolingų Vestvorkas ir Korvėjaus civitas (2014)· Mathildenhöhe Darmštate (2021) Reino kraštas-Pfalcas ir Saras Špejerio katedra (1981) · Tryro Romėnų paminklai, Šv. Petro katedra ir Dievo Motinos bažnyčia (1986) · Fiolkingeno metalurgijos gamykla (1994) · Colferaino anglies kasyklų industrinis kompleksas (2001) · Aukštutinis Reino vidurupio slėnis (2002)· ShUM miestai Špejeris, Vormsas ir Maincas (2021) Bavarija Viurcburgo rūmai su sodais ir rūmų aikšte (1981) · Vyso piligrimų bažnyčia (1983) · Bambergo miestas (1993) · Regensburgo senamiestis su štatamhofu (2006) · Priešistoriniai Alpių namai ant polių (2011, kartu su penkiomis kitomis valstybėmis) · Markgrafo operos teatras Bairoite (2012) · Augsburgo vandens tiekimo sistema (2019) · Romos imperijos ribos, Dunojaus limai (2021, kartu su Austrija ir Slovakija) Badenas-Viurtembergas Maulbrono vienuolyno kompleksas (1993) · Vienuoliškoji Reichenau sala (2000) · Švabijos Alpių olos ir ledynmečio menas (2017) · Didieji Europos SPA miestai (Baden Badenas, Bad Emsas, Bad Kisingenas) (2021, kartu su kitomis šešiomis valstybėmis) Nematerialusis Medžioklė su sakalais, gyvasis žmonijos paveldas (2016, kartu su 17 kitų valstybių) · Idėja ir praktika organizuoti bendrus poreikius kooperatyvuose (2016) · Vargonų gamyba ir muzika (2017) · Europos indigo dažyba (2018, kartu su kitomis keturiomis valstybėmis) · Katedrų statymo talkos Europoje, arba Bauhütten: žinios, jų perdavimas, žinių ir inovacijų vystymas) (2020, kartu su kitomis keturiomis valstybėmis)