Norte Čiko kultūra

←

XXX a. pr. m. e. – XI a.

→

Karalio piramidės

Dab. valstybės

Peru Kosta

Ist. regionas

Supės, Pativilkos, Fortalesos slėniai

Gyvenvietės

Karalis, Asperas, Huarikanga, Sero Blankas ir kt.

Amžius

Ikikeraminis laikotarpis

Norte Čiko kultūra arba Karalio–Supės kultūra arba Norte Čiko civilizacija – archeologinė kultūra, gyvavusi Senovės Peru ikikeraminiu laikotarpiu. Ši kultūra laikoma seniausia civilizacija Amerikoje ir vienu iš 6 pasaulio „civilizacijos lopšių“. Norte Čiko kultūra klestėjo tarp XXX ir XVIII a. pr. m. e., t. y., buvo Egipto civilizacijos amžininke ir dviem tūkstantmečiais lenkė olmekų civilizaciją Mezoamerikoje. Šiai kultūrai priklauso ~30 archeologinių vietovių centrinėje ir šiaurinėje Peru pakrantėje, o svarbiausia vietovė yra Supės slėnyje esantis Karalis.

Kadangi Norte Čiko kultūra priklauso vėlyvajam ikikeraminiam Senovės Peru laikotarpiui, reiškia, kad ši kultūra dar nebuvo išvysčiusi keramikos amato, ji taip pat pasižymi meno dirbinių stygiumi. Tačiau Norte Čiko žmonės statė monumentaliosios architektūros statinius (platforminius kauburius), apskritas aikštes. Jiems buvo žinomas tekstilės amatas, buvo socialinė hierarchija.

Nors Norte Čiko kultūros vietovės buvo kasinėjamos nuo pat XX a. vid. (pvz., Asperas), ši kultūra mokslo pasaulio dėmesio susilaukė tik XXI a. pr., kuomet tyrimais Karalyje nustatytas itin senas Norte Čiko kultūros amžius ir tam laikotarpiui nebūdingai aukštas išsivystymas. Čavino kultūra, iškilusi ~IX a. pr. m. e. buvo laikoma ankstyviausiu civilizaciniu dariniu Senovės Peru.

Sausringa ir dyka Peru Kosta buvo seniausiai apgyvendinta Peru vieta (Čiljono slėnis, maždaug prieš 14 tūkst. metų). Vėliau gyvenvietės kūrėsi ir kitur pakrantėje. Su Norte Čiko kultūros pradžia siejama Huarikangos vietovė, datuojama 3500 m. pr. m. e. Karalis klestėjo maždaug tarp 2600 ir 2020 m. pr. m. e., o apie 1080 m. pr. m. e. Norte Čiko kultūra sunyko.

Norte Čiko kultūros gyventojai vartojo jūrinį maistą (žuvis, vėžiagyvius, moliuskus), Karalyje taip pat rasta moliūgų, pupelių, guavų, lukumų, pakajų, batatų liekanų. Priešingai nei kitos civilizacijos, Norte Čiko kultūra panašu, kad nesirėmė jokiais javais. Buvo išvystyta prekyba, ypač svarbi prekė buvo medvilnė, iš kurios gaminti didikų rūbai ir žvejų tinklai.

Planinga ir struktūruota miestų statyba ir egzistencija rodo Norte Čike buvus hierarchinę visuomenę. Neabejojama, kad ji rėmėsi žynių luomu, kurių valdžia buvo įtvirtinama religinių ritualų metu. Rastas moliūginio indo fragmentas Pativilkos slėnyje, kur, kaip manoma, galimai pavaizduota Norte Čiko dievybė, su jaguarą primenančia galva ir lazdomis rankose (panašūs motyvai būdingi ir vėlesnėms Peru kultūroms). Archeologai pastebėjo, kad Norte Čiko kultūrai nebuvo būdingas smurtas: nerasta nuniokotų kūnų, sudegintų statinių, gynybinių įtvirtinimų.

Norte Čiko gyvenvietės pasižymėjo dideliu gyventojų tankumu (tuo laikotarpiu nusileido nebent Kinijai), Supės, Pativilkos ir Fortalesos slėniai buvo pagrindinės gyvenamosios sritys. Platformiškus kauburius ir laiptuotas piramides Norte Čiko žmonės statė iš karjeruose išgautų akmenų ir upių žvirgždo. Akmenų gabenimui naudojo nendrinius krepšius. Didžiausias statinys – Karalio didžioji piramidė, kurios matmenys 160 x 150 m, aukštis 18 m.

Priešingai nei kitos to meto civilizacijos, Norte Čiko kultūra nebuvo išvysčiusi keramikos (kaip indai naudoti moliūgai), taip pat nerasta meno (statinių sienos be bareljefų, piešinių). Tačiau Karalyje rastas kipu – mazgų rašto ryšulys. Dalis mokslininkų kipu laiko savotiška rašto užuomazga. Taip pat rasta fleitų, pagamintų iš pelikano kaulų.

Šaltiniai

Ruth Shady Solis, Jonathan Haas, Winifred Creamer. Dating Caral, a Preceramic Site in the Supe Valley on the Central Coast of Peru, Science 27 April 2001: Vol. 292. no. 5517, pp. 723-726.